1919 m. rugsėjį Sovietų Rusija pasiūlė Lietuvai, Latvijai ir Estijai pradėti taikos derybas, taip de facto pripažindama šias valstybes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Kovoti teko keliais frontais, nes dar viena šalis, Rusija, visuomet pretendavo į LDK palikimą ir Lietuvą, kaip jos sudedamąją dalį. Tačiau pilietinio karo metais, spaudžiama baltųjų kariuomenių, Sovietų Rusija 1919 m. rugsėjį ėmėsi iniciatyvos, – pasiūlė Lietuvai, Latvijai ir Estijai pradėti taikos derybas, taip de facto pripažindama tas valstybes ir sustiprindama jų pozicijas.
1919 m. rugsėjo 26 d. žinia apie Didžiosios Britanijos de facto pripažinimą Lietuvai sukėlė masines manifestacijas prie Kauno rotušės.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Britams rodant iniciatyvą palaikyti Lietuvą, jų dėka įvyko pirmos masinės džiaugsmo manifestacijos – 1919 m. rugsėjo 26 d. gavus žinią, kad Didžioji Britanija oficialiai pripažino de facto Lietuvą, tūkstančiai žmonių susirinko prie laikinosios sostinės Kauno rotušės. Laikraščiai rašė, kad tokių minių Kaunas neregėjo penkis šimtmečius, danguje skraidė lėktuvai, tempdami Lietuvos trispalvę, žmonės džiūgavo, prezidentas A.
1919 m. Lietuvą de facto pripažino Norvegija, Latvija ir Suomija, o 1920 m. - Prancūzija ir Lenkija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 141
Tais metais de facto Lietuvą pripažino Norvegija, Latvija, Suomija, 1920 m. – Prancūzija (gegužės 11 d.) ir Lenkija (liepos 4 d.).