t-001vidutinis
Anas pomirtinis pasaulis buvo vadinamas dausomis; jis taip pat turėjo savo dvasių bei dievų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 50
Vieni žmonės, ypač žy- mesnieji, pirma buvo sudeginami ant laužo, o paskui buvo lai- dojami jų ir kartu sudeginto turto pelenai; kiti buvo laidojami su daiktais nesudeginti. Anas pomirtinis pasaulis buvo vadi- namas dausomis; jis taip pat turėjo savo dvasių bei dievų. Tačiau aisčiai tikėjo, kad mirusiųjų vėlės nesiskiriančios nuo šeimų ir gyventos aplinkos: jos apsigyvenančios gyvuliuose ar medžiuose, augančiuose ant jų kapų, ir būnančios savo šeimų globėjos.