Vytautas ir Ordinas pasižadėjo iš kito krašto nepriiminėti činšą mokančių valstiečių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 334
Pasižadėdamas ordinui padėti užimti Žemaičius, Vytautas sutiko ten jam pastatyti dvi naujas pilis. Jos turėjo reikšti atlygi nimą už Vytauto sunaikintąsias ordino pilis prie Nemuno per 1392 m. atsimetimą. Ordino ir Vytauto santykiams buvo reikšminga, kai abi pusi pasižadėjo iš kito krašto nepriiminėti činšą mokančių ir nelaisvu valstiečių.
1632 m. Akademijos rektorius Frizijus Valerijono bursai mokėjo 400 auksinų iš 800 auksinų metinio činšo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 203
1632 metais sausio 2-ą Akademijos Rektorius Frizijus iš\nŽemaičių vyskupo Merkelio Geišos Eljaševičiaus, jo mūrinį\nquondam [kitados] Eljaševičiaus, ad praesens [dabar] Vaito va\ndinamą, nupirkęs, iš metinio činšo, siekiančio 800 auksinų,\npusę to činšo, 400 auksinų, Valerijono bursai moka, kas iki\nšiol būdavo punktualiai atiduodama Valerijono konvikto gy\nventojams.\nBet Vilniaus mūriniai namai, Valerijono bursai užrašyti\nvyskupo Valerijono Protasevičiaus, prieš 1670 metus, prie\nšo puolimo metu, kaip ir visas miestas, buvo apiplėšti ir su\ndeginti.
1632 m. Akademijos rektorius Frizijus iš 800 auksinų metinio činšo Valerijono bursai mokėjo 400 auksinų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 203
1632 metais sausio 2-ą Akademijos Rektorius Frizijus iš\nŽemaičių vyskupo Merkelio Geišos Eljaševičiaus, jo mūrinį\nquondam [kitados] Eljaševičiaus, ad praesens [dabar] Vaito va\ndinamą, nupirkęs, iš metinio činšo, siekiančio 800 auksinų,\npusę to činšo, 400 auksinų, Valerijono bursai moka, kas iki\nšiol būdavo punktualiai atiduodama Valerijono konvikto gy\nventojams.\nBet Vilniaus mūriniai namai, Valerijono bursai užrašyti\nvyskupo Valerijono Protasevičiaus, prieš 1670 metus, prie\nšo puolimo metu, kaip ir visas miestas, buvo apiplėšti ir su\ndeginti.
Filipovo namo činšas buvo mokamas vienuolika metų, vėliau jo mokėjimas nutrūko ir kapitula pradėjo teismo procesą su kunigaikščiu Kristupu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo. Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd vesnį būstą. Šis činšas buvo mokamas vienuolika metų, bet paskui liautasi mokėti, ir kapitula su kunigaikščiu Kristupu pradėjo teismo procesą dėl Filipovo namo.
Karalienė teigė, kad Lietuva jai turi mokėti činšą, nes Jogaila kraštą jai atidavė kaip vestuvinę dovaną.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 160-161
144 ## Puslapis 161 Il KNYGA keti činšą, kuris jai iš Lietuvos priklausantis, kadangi šis kraštas karaliaus Vladislovo Jogailos jai atiduotas kaip vestuvinė do vana. Vytautas, gavęs tą iššūkį, sukviečia Lietuvos ir Rusios didikus į tarybą, liepia jiems skaityti laišką ir klausia: ar jie norį būti pavaldūs Lenkijai ir jai mokėti duoklę? Pasigirsta vi sų kaip vieno balsai, kad jie esą laisvi ir kad jų tėvai niekados nemokėję Lenkijai duoklių - toks buvo atsakymas į tą prama naus Vytauto klausimą.
Po sukilimo valdžia konfiskuotų bajorų ir dvasininkų dvarų žemę išdalijo valstiečiams, reikalaudama mokėti palyginti mažą činšą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 479
Tik po sukilimo konfiskuotose ba- jorų ir dvasininkų žemėse valstiečių būklė žymiai pagerėjo. Valdžia, norėdama sudaryti krašte carui atsidavusį visuomenės sluoksnį, tų dvarų žemę išdalino valstiečiams, tereikalaudama mokėti palyginti labai mažą činšą (bajoriškųjų valstiečių būklė buvo daug sunkesnė). Tuo buvo norima atkreipti valstiečių akis į carą, duodant jiems suprasti, kad tik iš jo tegalima laukti malonių.
Valstiečiai čia taip pat buvo geresnėje būklėje; daugelis jų iki pat rusų valdymo pradžios tebebuvo činšininkai, o ne baudžiauninkai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 469
Tačiau būdami neturtingi, bajorai čia tebebuvo nenutolę nuo liaudies ir tebekalbėjo lietuviškai. Valstiečiai čia taip pat buvo geresnėje būklėje; daugelis jų iki pat rusų valdymo pradžios tebebuvo činšininkai, o ne baudžiauninkai. Todėl jie beveik buvo lygūs su smulkbajoriais.
Bene seniausiais ir pastoviausias mokestis buvo mokestis už sklypus mieste, vadinamasis činšas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 312
Būtina pažymėti, kad savavaldžių miestų prievolių valstybei visu- ma buvo kintantis dydis, vienos prievolės išnykdavo, atsirasdavo naujų, deklaruojamų kaip prievolės karo meto poreikiams tenkinti, ilgainiui virstančių nuolatinėmis. Bene seniausiais ir pastoviausias mokestis buvo mokestis už sklypus mieste, vadina- masis činšas. Tiesa, kartais šaltiniuose činšas įvardijamas kitaip, - kaip vartų ar namų mokestis.
Latvių kalboje žodis „Wakka“ reiškia činšą, duoklę arba rinkliavą, kaip nurodoma Stenderio gramatikoje.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 483
Latvių šnekoj Wakka reiškia činšą, duoklę, rinkliavą (Stender. Leth. Grarnm. - S. 172).
Karalienė Jadvyga laiške Vytautui nurodė, kad už savo valstybę kaip kraitį gavo Rusią ir Lietuvą bei teisę rinkti iš jų kasmetinę duoklę, vadintą činšu.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 487
Karalienė Jadvyga rašė Vytau tui, kad ištekėdama iš vyro už savo valstybę kaip kraitį gavo Rusią ir Lietuvą su ta sąlyga, kad ji turi teisę rinkti iš tų kraštų tam tikrą kasmetinę duoklę, vadintą činšu.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 338
Grįžęs iš laimingai baig tos Smolensko operacijos, 1404 rugpiūčio viduryje Vytautas su didžiuoju magistru susivažiavo prie Lampėdžių (arti Kauno) Ritters werderio saloje^33. Jis rodė ordinui didelį palankumą. Akivaizdoje savo žymiųjų didikų, kurie patvirtino susitarimus su Konradu Jungingenu, Vytautas pažadėjo per dešimtį metų nepriiminėti iš ordino žemių (Žemaičių) činšininkų.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 336
c. _Žemaičių sukilimai._ — Ilgas ir įkyrus aiškinimasis su Vy tautu, kas Žemaičiuose yra laisvas ir kas činšininkas — duoklinin kas, nieko gera nedavė.