Jogailos pasiųsti budeliai penktą naktį pasmaugė Kęstutį Krėvos kalėjime.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 271
Mat nei geros savijautos, nei pasitikėjimo duotu žodžiu negali būti tada, kai, susitarus dėl ko su priešu, šis nepaliauja galvojęs apie naudą. Tą pačią naktį Jogaila, pamynęs draugystės bei giminystės ryšius, sulaužęs priesaiką ir sutrypęs svetingumą, įsakė suimti Kęstutį bei Vytautą: pirmąjį liepė nuvežti į Krėvą, antrąjį — įkalinti Vilniuje. Šitaip tas didvyris, ne vieną kartą ištrūkęs iš priešo nagų, dėl savo sumanumo tikras Lietuvos Odisėjas, o dėl narsumo — Achilas, žuvo gimtajame krašte per brolėno kaltę: penktą naktį Jogailos pasiųsti budeliai (žymiausi iš jų — valdovo miegamojo prižiūrėtojai Prokša, Bilgenis, Lisica ir kiti) Krėvos kalėjime jį pasmaugė.
Vienas sargybinis įspėjo Oną, kad Vytautui gresia mirtis ir kad Jogailos siųsti budeliai jau atvyko į Krėvą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 272
Ši aplinkybė kaip tik ir pagelbėjo Vytautui ištrūkti į laisvę: dažnai juk likimą lemia menkų menkiausios priežastys. Vienas sargybinis kartą įspėjo Oną, jog Vytautui gresianti mirtis, pridurdamas, kad Jogailos siųsti budeliai jau atvyko į Krėvą. Žmona apie viską pranešė vyrui ir patarė apsirengus merginos drabužiais apgauti sargybinius ir pasprukti iš priešo rankų ir nuo tikros mirties: draugai jau, girdi, parūpinę visko, kas reikalinga bėgliui.
Kojelavičius Kęstučio mirtį sieja su Jogailos kalte ir rašo, kad penktą naktį Jogailos pasiųsti budeliai jį pasmaugė Krėvos kalėjime.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 271
Mat nei geros savijautos, nei pasitikėjimo duotu žodžiu negali būti tada, kai, susitarus dėl ko su priešu, šis nepaliauja galvojęs apie naudą. Tą pačią naktį Jogaila, pamynęs draugystės bei giminystės ryšius, sulaužęs priesaiką ir sutrypęs svetingumą, įsakė suimti Kęstutį bei Vytautą: pirmąjį liepė nuvežti į Krėvą, antrąjį — įkalinti Vilniuje. Šitaip tas didvyris, ne vieną kartą ištrūkęs iš priešo nagų, dėl savo sumanumo tikras Lietuvos Odisėjas, o dėl narsumo — Achilas, žuvo gimtajame krašte per brolėno kaltę: penktą naktį Jogailos pasiųsti budeliai (žymiausi iš jų — valdovo miegamojo prižiūrėtojai Prokša, Bilgenis, Lisica ir kiti) Krėvos kalėjime jį pasmaugė.