t-001vidutinis
Vorobjovas basso ostinato palyginimu apibūdino statmeninių formų srovę, kylančią iš apatinių atramų į daugiasienių piliastrų chorą.
Mikalojus Vorobjovas, Vilniaus menas (knyga, 1940 m.)
PDF 51
O aukščiau sakyklos — it koks grandiozinis allegro finale — sunkūs laužytų, į sieną įlankstytų karnizų šešėliai ir jų slinktį jungianti plokščiai reljefiška rėminio sienos motyvo melodinė banga. Šitos keturios pagrindinės temos, tai pašokstančios įstrižainėmis, tai vėl aptilstančios gulstinėmis, tai ištys- tančios tylia srove, Lai vėl užverdančios krioklių šuoliais ir vilnimis — ne- susilieja ir nekartoja viena kitos lygiagretišku judesiu. Jos yra tarytum sa varankiškos temos daugiabalsėje fugoje; o visą šitą paskirų balsų slinktį suriša, lyg koks basso ostinato, iš sunkių, kresnų apatinių atramų išauganti statmeninių formų srovė, galingai išstypstanti aukštyn daugiasienių piliastrų choru.