Baltų sąjunga–federacija apibūdinama kaip Lietuvos vadovaujamas valstybingumo raidos etapas kovoje prieš feodalų agresiją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 10
Kol kas istoriografijoje nepakankamai apžvelgti prūsų ir lietuvių ryšiai bendroje kovoje\nprieš Ordiną, be to, prūsų kova dažnai traktuojama gana atsietai nuo Lietuvos karinių\npastangų, nepakankamai ištirta, kaip tų įvykių verpetuose formavosi visų baltų (t. y.\nvienijanti ne tik lietuvių, bet ir kitų baltų žemes, priglaudžianti jau užgrobtų baltų žemių\ngyventojus) Lietuvos valstybė, kaip šį pažangų procesą kraujyje skandino užsienio feodalų\nagresija. Kai kurie faktai, mūsų nuomone, rodo, kad kovoje prieš danų, lenkų, vokiečių\nir kitų feodalų agresiją formavosi Lietuvos vadovaujama baltų sąjunga — federacija, tai\nyra visų baltų valstybės linkme besivystančios Lietuvos valstybingumo raidos etapas21.
Mindaugas siekė paversti Lietuvą bendrąja baltų valstybe, apimančia Livoniją ir Prūsiją.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 11
Kai kuriuose to meto šaltiniuose Prūsija ir Lietuva suprantama kaip viena visuma32, o Mindaugas vadinamas prūsų karaliumi33. Mindaugas norėjo padaryti Lietuvą bendrąja baltų valstybe, į kurią įeitų šiaurinės ir pietvakarinės baltų žemės (Livonija ir Prūsija). Mindaugo vadovaujama baltų sąjunga tampa ypač akivaizdžiu reiškiniu XIII a. 5-ojo dešimtmečio pradžioje34.
Kai kurie faktai, mūsų nuomone, rodo, kad kovoje prieš danų, lenkų, vokiečių ir kitų feodalų agresiją formavosi Lietuvos vadovaujama baltų sąjunga — federacija, tai yra visų baltų valstybės linkme besivystančios Lietuvos valstybingumo raidos etapas21.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 10
Kai kurie faktai, mūsų nuomone, rodo, kad kovoje prieš danų, lenkų, vokiečių ir kitų feodalų agresiją formavosi Lietuvos vadovaujama baltų sąjunga — federacija, tai yra visų baltų valstybės linkme besivystančios Lietuvos valstybingumo raidos etapas21. „Lietuvos ir Jotvingių“ veiksmai prieš Volynę šaltiniuose ryškiai atsispindi prie 1205 m. (t. y. 1209— 1210 m.)22. Kai popiežius Honorijus II 1218 m. organizavo didžiulį kryžiaus žygį į Prūsiją, kuriame dalyvavo „vokiečiai, čekai, moravai, danai, lenkai, pamarėnai“23, Živinbudo, reikia manyti, valdoma priešmindauginė Lietuva (susijungusi su Žemaitija) 1219 m. sudarė sutartį su Volyne24, nes kilo pavojus Lietuvai, greičiausiai siekta apginti ir prūsų kraštą. Lietuvos ir Jotvingių jėgos puolė vieną iš minėtos antiprūsiškosios koalicijos dalyvių — Lenkiją25.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Kol kas istoriografijoje nepakankamai apžvelgti prūsų ir lietuvių ryšiai bendroje kovoje prieš Ordiną, be to, prūsų kova dažnai traktuojama gana atsietai nuo Lietuvos karinių pastangų, nepakankamai ištirta, kaip tų įvykių verpetuose formavosi visų baltų (t. y. vienijanti ne tik lietuvių, bet ir kitų baltų žemes, priglaudžianti jau užgrobtų baltų žemių gyventojus) Lietuvos valstybė, kaip šį pažangų procesą kraujyje skandino užsienio feodalų agresija. Kai kurie faktai, mūsų nuomone, rodo, kad kovoje prieš danų, lenkų, vokiečių ir kitų feodalų agresiją formavosi Lietuvos vadovaujama baltų sąjunga — federacija, tai yra visų baltų valstybės linkme besivystančios Lietuvos valstybingumo raidos etapas21. „Lietuvos ir Jotvingių“ veiksmai prieš Volynę šaltiniuose ryškiai atsispindi prie 1205 m. (t. y. 1209— 1210 m.)22.