Š iuo laikotarpiu Lietuva (darant išlygą dėl Užnemunės) priklausė autokratinei Rusijos imperijai (išskyrus pusmečiui 1812 m. antrojoje pusėje įsiterpusį Napoleono Bonaparto „interliudą“). L DK teritorijų prijungimas prie Rusijos reiškė patekimą į autokratinės monarchinės imperijos valdžią, kuri realizuota pasitelkus monarchui pavaldų centralizuotą biurokratinį aparatą.
Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai gebanti atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“ Immanuel Kant (1724–1804) Iš Kristijono Gotlibo Milkaus „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyno“ pratarmės Š iuo laikotarpiu Lietuva (darant išlygą dėl Užnemunės) priklausė autokratinei Rusijos imperijai (išskyrus pusmečiui 1812 m. antrojoje pusėje įsiterpusį Napoleono Bonaparto „interliudą“).
Vietinio valdymo grandyje buvo gubernija, kurios galva – caro skiriamas, bet vidaus reikalų žinybai pavaldus gubernatorius, atsiunčiamas iš centro arba kitų gubernijų.
BUVUSIO VALSTYBINGUMO TRAUKOJE Kultūrinė autonomija Napoleono šešėlyje L DK teritorijų prijungimas prie Rusijos reiškė patekimą į autokratinės monarchinės imperijos valdžią, kuri realizuota pasitelkus monarchui pavaldų centralizuotą biurokratinį aparatą. Vietinio valdymo grandyje buvo gubernija, kurios galva – caro skiriamas, bet vidaus reikalų žinybai pavaldus gubernatorius, atsiunčiamas iš centro arba kitų gubernijų. Gubernijos skirstytos į apskritis (ujezd) su gubernatoriaus skiriamu apskrities viršininku priešakyje.