Š iuo laikotarpiu Lietuva (darant išlygą dėl Užnemunės) priklausė autokratinei Rusijos imperijai (išskyrus pusmečiui 1812 m. antrojoje pusėje įsiterpusį Napoleono Bonaparto „interliudą“). L DK teritorijų prijungimas prie Rusijos reiškė patekimą į autokratinės monarchinės imperijos valdžią, kuri realizuota pasitelkus monarchui pavaldų centralizuotą biurokratinį aparatą.
Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai\ngebanti atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai“\nImmanuel Kant (1724–1804)\nIš Kristijono Gotlibo Milkaus „Lietuvių–vokiečių ir\n vokiečių–lietuvių kalbų žodyno“ pratarmės\nŠ\niuo laikotarpiu Lietuva (darant išlygą dėl Užnemunės)\npriklausė autokratinei Rusijos imperijai (išskyrus pus-\nmečiui 1812 m. antrojoje pusėje įsiterpusį Napoleono Bonaparto „inter-\nliudą“).
Vietinio valdymo grandyje buvo gubernija, kurios galva – caro ski-\nriamas, bet vidaus reikalų žinybai pavaldus gubernatorius, atsiunčiamas\niš centro arba kitų gubernijų.
BUVUSIO VALSTYBINGUMO TRAUKOJE Kultūrinė autonomija Napoleono šešėlyje L DK teritorijų prijungimas prie Rusijos reiškė pateki- mą į autokratinės monarchinės imperijos valdžią, kuri realizuota pasitelkus monarchui pavaldų centralizuotą biurokratinį apa- ratą. Vietinio valdymo grandyje buvo gubernija, kurios galva – caro ski- riamas, bet vidaus reikalų žinybai pavaldus gubernatorius, atsiunčiamas iš centro arba kitų gubernijų. Gubernijos skirstytos į apskritis (ujezd) su gubernatoriaus skiriamu apskrities viršininku priešakyje.