Popiežius Martynas V laišku ragino Vytautą, kaip katalikiško krašto valdovą, daugiau neremti husitų atskalos. Karaliui Augustui slepiant Rygos katedros kolegijos atsimetimą nuo katalikų tikėjimo, pasklido gandai apie jo perėjimą į liuteronų atskalą.
Sužinojo apie tai Vytautas ir gal savo noru, o gal —\n1424 m eta i\nŽ y g im a n ta s\nK a rib u \nta m s a tšau kiam as iš\nČ e k ijo s\n407\n\n## Puslapis 406\n\nV y ta u ta s\njį\nsu laiko\nL ie tu v o je\nšitai, regis, patikimesnė prie\nžastis — iš pagarbos popie\nžiui visomis jėgomis stengėsi\nsulaikyti Kaributaitį Lietuvo\nje. Mat jis pats buvo gavęs iš popiežiaus Martyno V\nlaišką, kuriuo, kaip katalikiškojo krašto valdovas, buvo\nraginamas daugiau neremti husitų atskalos ir per Kari\nbutaitį nepalaikyti čekų maišto. Kai Kaributaitis apri\nmo ir pakluso Vytautui, kryžiuočiai noriau ėmė vykdy\nti neseniai sudarytus susitarimus ir pažadus.
Neteisėtu būdu įsigiję žemių ir dvarų, jie pa\nsirūpino sutvarkyti šį reikalą, bijodami, kad jų bend\nrininkai Kunheimas ir Štrubicas, nepatekę į šventojo\nR y g o s k a te d ro s k o le \ng ija a tsisa k o k a ta lik ų\ntik ė jim o\n738\n\n## Puslapis 737\n\nturto dalybas, nepradėtų ginčo ir neatimtų to, ką už\ngrobė asmeniško godumo skatinami. Jų atsimetimą nuo\nprosenelių tikėjimo karalius Augustas slėpė net ir\nLietuvoje, ir štai dėl to pasklido apie jį žmonėse viso\nkių negerų kalbų, kad esąs perėjęs į liuteronų atskalą18.\nŽmonės dar labiau patikėjo šiais gandais, kai jis ga\nlop ryžosi įvykdyti prieš kelerius metus sugalvotą su\nmanymą ir atvirai išsiskyrė su austrų kunigaikštyte\nKotryna.