zodyno irasas

alodas / alodinė nuosavybė

2 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Gardino pilininko Dovydo alodas vadinamas dvaru ir buvo Notangos vyrų sudegintas iki pamatų.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 221

Tais pačiais metais, per gavėnią (kovo 1), trys broliai ir šeši šimtai Notangos vyrų\nsmarkiai užpuolė Gardino pilininko Dovydo alodą, arba dvarą, ir jį iki pamatų sudegino;\nnukovę 38 žmones, išsivarė 100 arklių ir daug kitokių gyvulių.
t-002vidutinis

Gardino pilininko Dovydo alodas, arba dvaras, buvo užpultas ir sudegintas iki pamatų.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 221

Tais pačiais metais, per gavėnią (kovo 1), trys broliai ir šeši šimtai Notangos vyrų\nsmarkiai užpuolė Gardino pilininko Dovydo alodą, arba dvarą, ir jį iki pamatų sudegino;\nnukovę 38 žmones, išsivarė 100 arklių ir daug kitokių gyvulių.
c-69849Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 40

Kitą lietuvių vaidmens rusėnų visuomenėje aspektą slepia socialinė ekonominė sritis. Atėję iš ryškią individualią alodinę nuosavybės struk- tūrą turinčios visuomenės lietuvių bajorai ir individualiai ūkininkaujan- tys valstiečiai skyrėsi nuo rytinių slavų. Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis).
c-69850Citatos

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 40

Atėję iš ryškią individualią alodinę nuosavybės struk- tūrą turinčios visuomenės lietuvių bajorai ir individualiai ūkininkaujan- tys valstiečiai skyrėsi nuo rytinių slavų. Pastarųjų erdvėje toliau į rytus (Maskvos valstybėje, vėliau Rusijoje) ryškėjo bendruomeninė žemėvalda, tačiau rusėnų žemėse, priklausiusiose Lenkijai ir Lietuvai, išplito vakarie- tiška ūkininkavimo ir nuosavybės forma – alodas (individualus valstiečių ūkis). Dėl šio pažangesnio ūkininkavimo ir nuosavybės santykių būdo neatsitiktinai į XV–XVI a.