Lietuvos istorijos žinių lobynas
zodyno irasas
6 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, laikydamasi Rusijos nedalomumo principo. Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. Ambasadorių konferencija tai suprato kaip norėjo suprasti – neva Lietuva pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir naują demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius.
Patikrinti teiginiai
1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ demarkacijos liniją lenkai ignoravo, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes.
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti lini-\nją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio \n18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, \nlaikydamasi Rusijos nedalomumo principo.
1920 m. spalio 7 d. Suvalkų susitarime nustatyta kariuomenių demarkacijos linija paliko Vilnių Lietuvos pusėje.
Nors 1920 m. \nspalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį \nsusitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietu-\nvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. L. Že-\nligovskis su savo daliniais įžengė į Vilnių ir paskelbė Vidurinės Lietuvos \n(Litwa środkowa) sudarymą.
Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija keliolikai metų uždarė traukinių ir pašto judėjimą tarp valstybių.
Tai sukūrė nenusakomą įtampą pagal Lietuvos ir Lenkijos demarkacinę liniją, uždarė per ją bet kokį traukinių ar net pašto judėjimą keliolikai metų, o automobi- lių kelyje išaugo storoki berželiai...
1938 m. kovo 11 d. prie administracinės linijos Lietuvos pasienio policininkas nušovė liniją perėjusį lenkų kareivį.
Deryboms atsidūrus aklavietėje 1938 m. kovo 11 d. įvyko inici-\ndentas prie administracinės linijos – Lietuvos pasienio policininkas nušovė \nperėjusį liniją lenkų kareivį.
Tautų Sąjungos Taryba ribą tarp Lietuvos ir Lenkijos pavadino administracine linija, bet ne siena.
“ A. Voldemaras, neturėdamas \nLietuvos delegacija Tautų Sąjungoje Ženevoje 1926 m., iš kairės: \nDovas Zaunius, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras ir \npasiuntinys Petras Klimas (H. Roger Viollet nuotrauka)\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n160\nišeities, paprasčiausiai pasakė, jog karo padėties tarp Lietuvos ir Lenkijos \nnėra. Apsidžiaugusi Sąjungos Taryba patvirtino tai rezoliucija ir ribą tarp \nabiejų valstybių pavadino jau ne „demarkacijos linija“, o „administraci-\nne linija“, bet ne „siena“, kaip norėjo lietuviai.
Apie 1937 m. giminės iš Lietuvos ir Lenkijos pusių susitikdavo prie administracinės linijos.
Keliai tarp Lietuvos ir Lenkijos keliolika metų buvo uždaryti. Giminės \niš abiejų pusių susitinka prie administracinės linijos (apie 1937 m.)
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 6 | 6 |