Santrauka
Lietuvai paprašius Antantės demarkuoti liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių, lenkai ignoravo 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ liniją, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes, laikydamasi Rusijos nedalomumo principo. Nors 1920 m. spalio 7 d. Lenkijos ir Lietuvos delegacijos Suvalkuose pasirašė karinį susitarimą dėl kariuomenių demarkacijos linijos, paliekant Vilnių Lietuvos pusėje, spalio 9-ąją, dar prieš įsigalint susitarimui, lenkų gen. Ambasadorių konferencija tai suprato kaip norėjo suprasti – neva Lietuva pati pageidauja Vilniaus priskyrimo Lenkijai, tad patvirtino Lenkijos sieną su Rusija pagal 1921 m. Rygos taikos sutartį ir naują demarkacijos liniją tarp Lietuvos ir Lenkijos (Vilnius.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 1919 m. birželio 18 d. „Maršalo Fošo“ demarkacijos liniją lenkai ignoravo, o Antantė vengė pripažinti naujas valstybes. |
| t-002 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų susitarime nustatyta kariuomenių demarkacijos linija paliko Vilnių Lietuvos pusėje. |
| t-003 Lietuvos ir Lenkijos demarkacinė linija keliolikai metų uždarė traukinių ir pašto judėjimą tarp valstybių. |
| t-004 1938 m. kovo 11 d. prie administracinės linijos Lietuvos pasienio policininkas nušovė liniją perėjusį lenkų kareivį. |
| t-005 Tautų Sąjungos Taryba ribą tarp Lietuvos ir Lenkijos pavadino administracine linija, bet ne siena. |
| t-006 Apie 1937 m. giminės iš Lietuvos ir Lenkijos pusių susitikdavo prie administracinės linijos. |