Įėję meldžionys į Natangiją, ką sutikdami, tą teriojo ir degino ir toj vietoj, kur šiandien vietovė Brandenburgas yra, į abažą sustojo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 390
Įėję meldžionys į Natangiją, ką sutikdami, tą teriojo ir degino ir toj vietoj, kur šiandien vietovė Brandenburgas yra, į abažą sustojo. Sutarę vieną dalį išleido į vidurį krašto terioti ir grobį grieti, su antra ketėjo taborių, arba abažą, saugoti. Nujautę natangionys didesnę dalį meldžionų paėjus grobio grieti, tuojau stipri jų kariauna iš girių išžengė ir Pokarviuose prieš meldžionų abažą sustojo.
Kalavijonys norėjo juos pavyti, bet lietuviai, tą nujautę, į pamūrius Rygos pasitraukė ir tenai į taborių, arba abažą, sustojo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 501
Kaipogi stipri kariauna lietuvių, kaip buvo skelbiama, patelkta ar nusamdyta nuo rygionų, įsigrūdo į Padaugavį, kuriame neapseikimą grobį su daugybe imtinių sugriejusi, į Lietuvą išvirdė. Kalavijonys norėjo juos pavyti, bet lietuviai, tą nujautę, į pamūrius Rygos pasitraukė ir tenai į taborių, arba abažą, sustojo. Kalavijonys nedrįso tenai lietuvių graudinti, tardami rygionys juos šelpsiant, kuriuos vienok paskui kalavijonys pakukuliavo 700 svarų sidabro taip, jog rygionys pasiėmė kalavijonims lietuvių negynioti.
Kryžėjai, atėję vakarop pas abažą lietuvių, tuojau jį nakčia pagal apsiautė, auštant antpuolė jį su viena dalia savo kariaunos.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 508
Tuo tarpu artinos kryžėjai su stipria kariauna, ir alvienas dyko lietuviams atmonyti. Kryžėjai, atėję vakarop pas abažą lietuvių, tuojau jį nakčia pagal apsiautė, auštant antpuolė jį su viena dalia savo kariaunos. Lietuviai pradžioj didžiai narsiai grūmės, berdami it krušą akmenų ir vylyčių ant vokyčių, vienok kryžėjai praardė tašką ir jų rindas perlaužė.
Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nuteriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriau ti, sustojo į abažą, arba taborių.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 511
Nujautęs tą, Vytenis steigė, jog ne vien kryžėjus nuo pilies atremtų, bet dar ir laivus jų sudegintų; to dėjęsis, paskyrė karvedžiu Surminą, vyrą sumanantį, kusai, sutūpinęs savo karėjus į 100 laivų, ėmė vyti upe pagal kryžėjus, kuriuos panokęs, didžiai smarkiai susigrūmė ir ilgas valandas pergale varžės; ant galo lietuviai prisiartinę unkurius kryžėjams pakirto, laivus vienus uždegė, kitus paskandino, su kuriais daugybė kryžėjų tą dieną Nemuno verpetuose galą gavo; tarp lietuvių Goštautas, garsus vyras karėj ir ūkė j, brolis Surmino, išverždamas kryžėjams pergalę, gyvybą savo už liuosybę padėjo. Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nuteriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriauti, sustojo į abažą, arba taborių. Tuo tarpu keli že- 1314 17.