Įėję meldžionys į Natangiją, ką sutikdami, tą teriojo ir degino ir toj vietoj, kur šiandien vietovė Brandenburgas yra, į abažą sustojo. Kalavijonys norėjo juos pavyti, bet lietuviai, tą nujautę, į pamūrius Rygos pasitraukė ir tenai į taborių, arba abažą, sustojo. Kryžėjai, atėję vakarop pas abažą lietuvių, tuojau jį nakčia pagal apsiautė, auštant antpuolė jį su viena dalia savo kariaunos.
Įėję meldžionys į Natangiją, ką sutikdami, tą te- riojo ir degino ir toj vietoj, kur šiandien vietovė Brandenburgas yra, į abažą sustojo. Sutarę vieną da lį išleido į vidurį krašto terioti ir grobį grieti, su antra ketėjo taborių, arba abažą, saugoti. Nujautę natangionys didesnę dalį meldžionų paėjus grobio grieti, tuojau stipri jų kariauna iš girių išžengė ir Pokarviuose prieš meldžionų abažą sustojo.
Kai- pogi stipri kariauna lietuvių, kaip buvo skelbiama, patelkta ar nusamdyta nuo rygionų, įsigrūdo į Pa- daugavį, kuriame neapseikimą grobį su daugybe imtinių sugriejusi, į Lietuvą išvirdė. Kalavijonys norėjo juos pavyti, bet lietuviai, tą nujautę, į pa- mūrius Rygos pasitraukė ir tenai į taborių, arba abažą, sustojo. Kalavijonys nedrįso tenai lietuvių graudinti, tardami rygionys juos šelpsiant, kuriuos vienok paskui kalavijonys pakukuliavo 700 svarų sidabro taip, jog rygionys pasiėmė kalavijonims lie tuvių negynioti.
Tuo tarpu artinos kryžėjai su stipria kariau na, ir alvienas dyko lietuviams atmonyti. Kryžėjai, atėję vakarop pas abažą lietuvių, tuojau jį nakčia pagal apsiautė, auštant antpuolė jį su viena dalia savo kariaunos. Lietuviai pradžioj didžiai narsiai grūmės, berdami it krušą akmenų ir vylyčių ant vokyčių, vienok kryžėjai praardė tašką ir jų rin- das perlaužė.
Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nuteriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriau ti, sustojo į abažą, arba taborių.
Nujau tęs tą, Vytenis steigė, jog ne vien kryžėjus nuo pi lies atremtų, bet dar ir laivus jų sudegintų; to dė jęsis, paskyrė karvedžiu Surminą, vyrą sumanantį, kusai, sutūpinęs savo karėjus į 100 laivų, ėmė vyti upe pagal kryžėjus, kuriuos panokęs, didžiai smar kiai susigrūmė ir ilgas valandas pergale varžės; ant galo lietuviai prisiartinę unkurius kryžėjams pa kirto, laivus vienus uždegė, kitus paskandino, su kuriais daugybė kryžėjų tą dieną Nemuno verpe tuose galą gavo; tarp lietuvių Goštautas, garsus vy ras karėj ir ūkė j, brolis Surmino, išverždamas kry žėjams pergalę, gyvybą savo už liuosybę padėjo. Ateinantį metą žiemos vidų marčelga kryžėjų Plockė, įpuolęs į Žemaičius, apygardas Varnių nu- teriojo, vienok, nestengdamas į pačią pilį įsigriau ti, sustojo į abažą, arba taborių. Tuo tarpu keli že- 1314 17.