Prašaleičiai lietuvių sau ponus vadino žiuponais, o tokie valdžionai IX amžiuje minimi Žemaičių krašte.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 242
Prašaleičiai, nepermanydami lietuvių kalbos, vadino tuos sau ponus žiuponais^1026 , kurie jau 9 amžiuje yra randami Žemaičių krašte, kaipogi keleivis, gimimo anglas, 890 metuose gimus Kristui buvęs Žemaičiuose, taip rašo: „Žemaičiuose yra daugybė ypatingų rykių, arba valdžionų^1027 , kurie pilyse gyvena ir tarp savęs viens su kitu kariauja, patys geria nugeižėjusį^1028 kumelės pieną, o svietas midų.“
Žiuponais prašalaičiai vadino lietuvių ponus, kurie IX amžiuje minimi Žemaičių krašte.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 242
Prašaleičiai, nepermanydami lietuvių kalbos, vadino tuos sau ponus žiuponais^1026 , kurie jau 9 amžiuje yra randami Žemaičių krašte, kaipogi keleivis, gimimo anglas, 890 metuose gimus Kristui buvęs Žemaičiuose, taip rašo: „Žemaičiuose yra daugybė ypatingų rykių, arba valdžionų^1027 , kurie pilyse gyvena ir tarp savęs viens su kitu kariauja, patys geria nugeižėjusį^1028 kumelės pieną, o svietas midų.“
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 242
Kitas raštininkas sako: „Tie sau ponai, turėdami ne tiktai vieną sodą^1029 , bet vieną patį vergą, vadinos rykiais, arba karaliais.“