Santrauka
Mirusio žmogaus siela, dvasia. Žodis vartojamas kalbant apie mirusiųjų dūšias, jų išganymą ir galimą pasirodymą gyviesiems.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: vėlė.
Vartojamos formos: vėlės.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Vėlėmis Daukanto tekste vadintos mirusiųjų dūšios, kurios galėdavo apsireikšti gyviesiems. | c-002 c-001 | |
| t-004 Vėlės siejamos su išganymo prašymu ir naktiniu pasirodymu. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Vėlėmis Daukanto tekste vadintos mirusiųjų dūšios, kurios galėdavo apsireikšti gyviesiems.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
(^686) siela, vėlė
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vėlė šiame tekste reiškia mirusio žmogaus sielą.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Pagal jų nuomonę dorieji žmonės lig palaidojus stačiai ėję į dangų, bet nedorieji, kurie piktai elgęsi ant svieto, ir nelaikšiai^699 , kurie sau gyvybą nelaiku atėmę, tiems mirus, jų dūšios ėjusios į gyvulių ir kitų gyvių kūnus arba į medžius, ežerus ir upes, kurios tenai kentėjusios neturtą ir badą lig rako, nuo dievo joms paženklinto, kuriam atėjus, galėjusios išeiti iš to kūno ir apsireikšti gentims ar svetimiems, palikdamos kokį noris jiems ženklą, kartais daiktą, su savim palaidotą, kartais įkirsdamos į slenkstį arba į vartus. Tokioj dingsty mokėję žyniai, taip vadinami kunigai, išsijautoti^700 nuo vėlės, ko ji reikalavusi dėl savo išganymo; vadino tokias dūšias vėlėmis nuo to,
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Reikšmė gana aiški, bet tekstas ją aiškina per visą pomirtinio pasaulio vaizdinį.