Paveldima nuosavybė, valdoma žemė arba ūkio turtas. Terminas vartojamas apie žemę kaip paveldimą ir dovanotiną turtą, kurį šeimos laikė savo nuosavybe. Vartojimo laiko nuoroda: 1557 metai.
Veldėme laikytas gyvenimas ir gruntas, įgytas darbu ir galėtas dovanoti kaip savas daiktas.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Pirma žemė, arba gruntas, visuomenis buvo, ir, kurs kame buvo pragyvenęs, girios vidury namą sau pastrūnijęs, dirvas apsukui praplėšęs ir pievas praskynęs, tas tokį savo gyvenimą ir gruntą, tam gyvenimui priderantį, turėjo už savo veldėmę^1033 ir galėjo kaip tinkamas dovanoti kaip kokį daiktą, kurį būt savo nuopelnu įgijęs.