Narbutas Upinę aprašė kaip upių, šaltinių ir apskritai tekančio vandens deivę, kuriai esą aukoti balti paršeliai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Tos raganos naktį kūrendavo ugnį, dainuodavo kažkokias dainas, pliuškendavosi upelio vandenyje, kepdavo kažkokius paplotėlius, kuriuos dalydavo žmonėms; o joms at nešdavo žuvų, vėžių, laukinių ir naminių vandens paukščių, paršelių, sidabrinių pinigų. Išaušus dienai, senė pranykdavo, ir sugrįždavo įprasta tvarka. Senė, vadinama Upine, tomis apei gomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gy domosios galios.
Narbutas pasakojo, kad Upine vadinama senė apeigomis pašventindavo upelį, kuris esą visiems metams įgydavo gydomosios galios.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Senė, vadinama Upine, tomis apei gomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gy domosios galios. Kai Vilkijos seniūnas Zabiela uždraudė tuos kerus, ant Upinės kaupo buvo pastatyta koplyčia. 1785 metais, šv. Jono išvakarėse, krikščionių kunigas pašventino upelį, ku ris dėl to iki šiol neprarado gydomojo poveikio.
Senė, vadinama Upine, tomis apei gomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gy domosios galios.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Tos raganos naktį kūrendavo ugnį, dainuodavo kažkokias dainas, pliuškendavosi upelio vandenyje, kepdavo kažkokius paplotėlius, kuriuos dalydavo žmonėms; o joms at nešdavo žuvų, vėžių, laukinių ir naminių vandens paukščių, paršelių, sidabrinių pinigų. Išaušus dienai, senė pranykdavo, ir sugrįždavo įprasta tvarka. Senė, vadinama Upine, tomis apei gomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gy domosios galios.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Kairiajame Nemuno krante, tarp Kauno ir Vilkijos, yra mažas Zapyškio miestelis; priva žiuojant prie jo iš Kauno, per kelią teka mažas upelis, kadaise vadintas Upinės upeliu, dabar - Išganytojo. Vasarą per kiek vieną šventę, ypač per šv. Joną, prie šio upelio susirenka ne 144 ## Puslapis 144 suskaičiuojama daugybė žmonių, kiekvienas prie jo meldžia si, ypač mazgoja kūno dalį, kenčiančią dėl kokios nors nega lios; numazgojęs nušluosto švarios drobės gabalėliu ir pakabi na jį ant artimiausio krūmo arba ištiesia ant kranto.