Narbutas pasakojo, kad Upine vadinama senė apeigomis pašventindavo upelį, kuris esą visiems metams įgydavo gydomosios galios.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Senė, vadinama Upine, tomis apeigomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gydomosios galios. Kai Vilkijos seniūnas Zabiela uždraudė tuos kerus, ant Upinės kaupo buvo pastatyta koplyčia. 1785 metais, šv. Jono išvakarėse, krikščionių kunigas pašventino upelį, kuris dėl to iki šiol neprarado gydomojo poveikio.
Senė, vadinama Upine, tomis apei gomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gy domosios galios.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Tos raganos naktį kūrendavo ugnį, dainuodavo kažkokias dainas, pliuškendavosi upelio vandenyje, kepdavo kažkokius paplotėlius, kuriuos dalydavo žmonėms; o joms atnešdavo žuvų, vėžių, laukinių ir naminių vandens paukščių, paršelių, sidabrinių pinigų. Išaušus dienai, senė pranykdavo, ir sugrįždavo įprasta tvarka. Senė, vadinama Upine, tomis apeigomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gydomosios galios.
Narbutas Upinę aprašė kaip upių, šaltinių ir apskritai tekančio vandens deivę, kuriai esą aukoti balti paršeliai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Tos raganos naktį kūrendavo ugnį, dainuodavo kažkokias dainas, pliuškendavosi upelio vandenyje, kepdavo kažkokius paplotėlius, kuriuos dalydavo žmonėms; o joms atnešdavo žuvų, vėžių, laukinių ir naminių vandens paukščių, paršelių, sidabrinių pinigų. Išaušus dienai, senė pranykdavo, ir sugrįždavo įprasta tvarka. Senė, vadinama Upine, tomis apeigomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gydomosios galios.