Narbutas Trakų pavadinimą laikė nelietuvišku ir siejo su slavų medžiotojų terminu, reiškusiu prie balno tvirtinamus diržus žvėrienai. Narbutas kaip Trakų vardo paplitimo pavyzdį nurodė Trakais vadintą mišką Lydos apskrities Žirmūnų parapijoje. Narbutas teigė, kad slaptos dievo Atlaibo šventyklos buvusios Trakuose ir Vilniuje, po abiem miestais esančiuose panašiuose požemiuose.
Šis istorinis fragmentas toks įdomus, kad negalime nepaaiškinti kai kurių vietų. Trakų pavadinimas iš tikrųjų nelietuviškas; slavų kalba tai reiškia medžiotojo diržus, pritvirtintus prie balno, kuriais pririša žvėrieną; technišku medžiotojų terminu tai vadinama utroczyc. Gali būti, kad, esant daugybei žvėrių, senos lietuvių gyvenvietės, vadintos Gurghani, apylinkėse apsigyvenę rusinu kunigaikščiams duodamos duoklės rinkėjai. Atstatę ir sutvirtinę tą vietą, pavadinę ją Troki, nes medžiotojai ir dabar įpratę sakyti apie vietą, kur yra kokių nors žvėrių -jak w Trokach (kaip Trakuose).
Antai Lydos apskrityje, Žirmūnų parapijoje, yra miškas, kurio vardas Trakai (Troki). Ta pati mintis ateina Okolskiui straipsnyje apie Vyčio herbą, kur jis kalba apie Gediminą, tačiau klysta Strijkovskio suvedžiotas, kad Trakus taip praminęs Gediminas, kadangi Gediminas įkūrė ne Senuosius, bet Naujuosius Trakus, o ne Kęstutis. Lietuviai minėtus diržus vadina Risietis, taigi jiems nebuvo reikalo skolintis iš svetimos kalbos daikto pavadinimo, nes jį turėjo savo pačių kalboje.
Slaptos dievo Atlaibo šventyklos buvo Trakuose ir Vilniuje, ir po abiem miestais yra visiškai tokie pat požemiai, iki šiol pakankamai neaprašyti - Senųjų Trakų pilyje ir Vaikelio Jėzaus vienuolyne. Žinau, kad vienas iš naujausių rašytojų, kalbėdamas apie Trakus, tvirtino, jog tai originalus lietu viškas pavadinimas. Galbūt tai tiesa, bet man nepavyko tokio žodžio rasti jokioje lietuviškoje tarmėje*.