Tačiau Vilniaus praradimas susilpnino lietuvių pažadus, o svarstant 1922 m. konstituciją partijos pritarė tautinių mažumų kultūrinei autonomijai, suteikė mažumoms lygias teises, tačiau privilegijų neteikė, kad. Apskritai tautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti savo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lietuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė valstybinės tarnybos.
Negalėdami dėl prastų tarpvalstybinių santykių vykdyti platesnės poli-\ntinės veiklos, Lietuvos lenkai daug jėgų skyrė kultūrinei veiklai. Apskritai \ntautinės mažumos, tarp jų rusai ir vokiečiai, galėjusios laisvai puoselėti \nsavo kalbą ir kultūrą, nesijautė lygiateisės su lietuviais, gaudamos tik lie-\ntuvių padėjėjų vaidmenį, atsitrenkdamos į nematomus barjerus, kai siekė \nvalstybinės tarnybos.