Tarybiniai istorikai Lietuvos Tarybų respublikos suverenitetą laikė 1940 m. įvykdytu plačiųjų lietuvių tautos masių siekimu.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 41
Lietuvos Tarybų respublikos suverenumas, «plačiųjų lietuvių\ntautos masių siekimas »^16 , sukliudytas užsienio intervencijų ir bur\nžuazinės-fašistinės diktatūros, vėl buvęs įvykdytas 1940 m.
Dubysos sutartyje Jogailos suverenitetas buvo siaurinamas, nes jis įsipareigojo be Ordino žinios, patarimo ir valios nepradėti karo.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 283
Kitu aktu buvo daroma savotiška karinė sąjunga. Jogaila\nordinui žadėjo padėti prieš jo priešus. Į Lietuvą siunčiama pagal-\nbinė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo\nbūti viskuo Jogailos aprūpinta. Bet šio suverenumas buvo siauri-\nnamas, kai jis įsipareigojo ordinui padėti prieš jo priešus ir be jo\nžinios, patarimo ir valios nepradėti karo.
Suverenitetas reiškia Lietuvos valdžią ir teisinę viršenybę Klaipėdos krašte.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 596
Pirmoji — pagrindinė konvencija perduoda Lietuvai suvere-\nnitetą Klaipėdos krašte, uždeda pareigą atlyginti okupacijos išlaidas\nir dalį reparacijų, nustato optacijos sąlygas, atleidžia klaipėdiečius
1926 m. Lietuva ir Sovietų Rusija nepuolimo sutartimi pasižadėjo gerbti viena kitos suverenitetą ir teritorinį neliečiamumą.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 601
šalys pasižadėjo visose aplinkybėse gerbti viena antros su-\nverenumą ir teritorialinį integralumą bei neliečiamybę, o taip pat\nsusilaikyti nuo bet kurių agresyvinių (puolamųjų) veiksmų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 601
vyriausybė pareiškė atskiram laiške, kad, vadovaudamasi savo\nsimpatijomis ir nuolatiniu noru matyti lietuvių tautą nepriklau-\nsomą, ji nekeičia savo nusistatymo dėl teritorialinio suvereniteto\nVilniaus srity, kuri buvo pripažinta Lietuvai 1920 metų liepos\n12 dienos sutartim.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kitu aktu buvo daroma savotiška karinė sąjunga. Jogaila ordinui žadėjo padėti prieš jo priešus. Į Lietuvą siunčiama pagal binė kariuomenė, iki Vilniaus atvykusi su savo maistu, toliau turėjo būti viskuo Jogailos aprūpinta. Bet šio suverenumas buvo siauri namas, kai jis įsipareigojo ordinui padėti prieš jo priešus ir be jo žinios, patarimo ir valios nepradėti karo.