Klaipėdos klausimu Lietuva gynė status quo, nors Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 177
pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos
1939 m. pradžioje britams ir prancūzams negarantuojant Klaipėdos status quo, Lietuva be pagalbos nebegalėjo jos išlaikyti.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 181
pradžioje Vokietijai jau ruošiantis žygiuoti į Klaipėdą, britai ir prancūzai
Lietuva Vilniaus klausimu reikalavo sienų revizijos, o Klaipėdos klausimu gynė esamą padėtį – status quo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 177
Po nesėkmingų tiesioginių derybų su Lenkija apsiribota proginiais di- plomatiniais ryšiais, o į visus kitus tarptautinės politikos įvykius Lietuva žiūrėjo tik per Vilniaus prizmę. Lietuvių diplomatijos sunkumai buvo už- programuoti, nes du pagrindiniai Lietuvos tikslai akivaizdžiai pjovėsi tar- pusavyje: Vilniaus klausimu Lietuva reikalavo sienų revizijų, o Klaipėdos klausimu kovėsi už esamą padėtį – status quo. Kaip lietuvių diplomatai galėjo laimėti du svarbiausius mūšius, jei du Lietuvos tikslai vienas kitam prieštaravo?