Santrauka
Skystas valgymas, putra ar košės pavidalo maistas. Vartojamas kaip bendras kasdienio maisto pavadinimas, o vėliau susiejamas su batviniais.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: sriuobalas.
Vartojamos formos: sriuobalą, sriuobalu.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 `Sriuobalas` šiame tekste reiškia skystą valgomą putrą ar sriubą. | c-001 | |
| t-004 Tas pats terminas gali žymėti ir batvinių patiekalą. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Sriuobalas šiame tekste reiškia skystą valgomą putrą ar sriubą.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Valgė visi vasarą ant žemės pablaka ar išsitiesę, kaip šiandien dar tebdaro šienuodamies, ant plikos vejos, dembliais ar meškenomis pasikloję, sriuobalą^345 srėbė, su duona pasikąsdami, iš muldų ar raugtinių^346 ir kitų kodžių^347. Paprastai sriuobalu buvo laiški ar skoba putra^348 ; jei tam kartui ją virė, tad buvo vanduo, su miltais suvirintas, ir truputį pienu saldžiu pražilinta; juo daugiau tenai miltų ir pieno buvo, juo skanesne vadinos, ką patarlė, šiandien minavojama, dar stigavoja: „Duok, dievali,– sako, – pievoj karklyną, putroj kankolą^349 “; lygia dalia į skystą putrą sakoma tebėra: „Et, – sako, – pliurškalas, kruopas kruopą gaudo“.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tas pats terminas gali žymėti ir batvinių patiekalą.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Antras jų didžiai čėdijamas^357 sriuobalas buvo batviniai, kuriuos rūgusius, smulkiai kaponėj sukapoję, virė su džiovinta jautienos, briedienos ar kiaulienos mėsa; batvinių stokodami, virė rūgštą lapynę.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Terminas apima ir bendrą skystą valgį, ir konkretesnį batvinių patiekalą.