Svetimi atvykėliai, prašalaičiai, iš kitur atklydę žmonės ar raštininkai; atėjūnai, svetimieji, ne vietiniai žmonės. Žodis vartojamas kalbant apie svetimus, kurie atvyksta į kraštą ir nori primesti savo tikybą ar nuomonę. terminas vartojamas vietinių priešpriešai, apibūdinant kitus kaip atėjūnus ir valkatas.
Šaldros buvo į kraštą atklydę prašalaičiai, mėginę įbrukti savo nuomonę apie dievą ir įkurti naują tikybą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Užvis jog šaldrų^709 ir prašaleičių, atklydusių į savo kraštą, kurie norėjo savo nuomonę apie dievą jiems įbrukti ir tikybą naują įkurti, tuos, kaipo norinčius sau valdžią įgyti ir svietą nuvergti, be meilės galavo.
`Šaldrų / prašaleičių` šiame tekste reiškia svetimus atvykėlius ar prašalaičius.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
Užvis jog šaldrų^709 ir prašaleičių, atklydusių į savo kraštą, kurie norėjo savo nuomonę apie dievą jiems įbrukti ir tikybą naują įkurti, tuos, kaipo norinčius sau valdžią įgyti ir svietą nuvergti, be meilės galavo.