Santrauka

Svetimi atvykėliai, prašalaičiai, iš kitur atklydę žmonės ar raštininkai; atėjūnai, svetimieji, ne vietiniai žmonės. Žodis vartojamas kalbant apie svetimus, kurie atvyksta į kraštą ir nori primesti savo tikybą ar nuomonę. terminas vartojamas vietinių priešpriešai, apibūdinant kitus kaip atėjūnus ir valkatas.

Žodis ir formos

Pagrindinė forma: šaldros. Vartojamos formos: šaldrų, prašaleičių, prašaleičiai.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-003 `Šaldrų / prašaleičių` šiame tekste reiškia svetimus atvykėlius ar prašalaičius.c-001 c-002
t-004 Šis žodis gali žymėti ir iš kitur atėjusius raštų žmones.c-001 c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Šaldrų / prašaleičių šiame tekste reiškia svetimus atvykėlius ar prašalaičius.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Užvis jog šaldrų^709 ir prašaleičių, atklydusių į savo kraštą, kurie norėjo savo nuomonę apie dievą jiems įbrukti ir tikybą naują įkurti, tuos, kaipo norinčius sau valdžią įgyti ir svietą nuvergti, be meilės galavo.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Šaldrų / prašaleičių šiame tekste reiškia svetimus atvykėlius ar prašalaičius.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

(^709) perėjūnų, valkatų

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: Šis žodis gali žymėti ir iš kitur atėjusius raštų žmones.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Antrosios žinyčios, prašaleičių raštuose Romove vadinamos, toksai yra aprašas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Pastabos

  • šaldrų ir prašaleičių čia veikia kaip artimi tos pačios svetimybės vardai. šaldros tekste atrodo kaip sinonimas ar keista vartosena, bet priešstata su vietininku aiški.

Ryšiai

Susiję objektai