Lietuvos metraštis nurodo, kad Vytautas pravoslavų krikšte gavo Jurgio, o „lenkų tikėjimo“ krikšte - Aleksandro vardą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 76
Vyriausias—Jogaila Vladislovas18; antras — Skirgaila19, trečias — Švitrigaila30, ketvirtas— Kaributas21, penktas — Dimitrijus22, Koreco kunigaikštis 23, šeštas — kunigaikštis Vasilijus 24. O didžiojo kunigaikščio Algirdo broliui Kęstučiui, kuris valdė Trakus ir Žemaičių žemę, buvo šeši sūnūs25. Pirmas — Vytautas26, o kai krikštijosi pravoslavu, buvo jam duotas Jurgio vardas, o kai priėmė lenkų tikėjimo krikštą, jam davė Aleksandro vardą27. Antras — jo brolis kunigaikštis Andrius Kuprys28, kuris kunigaikščiavo Polocke; trečias — 2ygimantas 29, ketvirtas — Patrikas 30, penktas — Tautvilą 3I, šeštas — Vaidotas32; jie visi trys mirė, jauni būdami, negavę dalių 33.
Maskvos valdovas kaltino Aleksandrą įsakius Vaitiekui Taborui ir Juozapui Soltanui raginti Eleną pereiti į Romos tikėjimą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 556
Šis, labiau geisdamas plėsti savo valdas, nei paisyti duoto žodžio bei giminystės, ryžosi galop viešai įpilti pasiuntiniams taurę nuodų, kuriuos ligi šiol virino, puoselėdamas širdyje slaptus kėslus. Be reikalo, tarė, minimos čia sutartys, kurios, tiek kartų Aleksandro sulaužytos, seniai neturinčios jokios vertės. Juk jis įsakęs Vilniaus vyskupui Vaitiekui Taborui ir P a sk elb ia A le k sa n d Smolensko Juozapui Soltarui karą nui ne kartą raginti Eleną pereiti į Romos tikėjimą; ligi šiol rūmuose nesanti pastatyta Elenos reikalams koplyčia; rusai verčiami atsisakyti prosenelių tikėjimo ir todėl kai kurie, norėdami išvengti šitokios nuodėmės, ieškosi prieglobsčio Maskvoje.
Lietuvos metraštis vaizduoja, kad Algirdo laikais Lietuvoje Romos tikėjimo jau nebuvo, liko vien rusų tikėjimas.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.