Santrauka

Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin­ kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ».

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin­ kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ».c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin­ kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ».

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Dar didžiųjų kunigaikščių laikais, ruošiant karo žygį, kartais bū­ davo prisimedžiojama ir prisisūdoma mėsos. Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin­ kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ». Dideli girių masyvai teikė jų pakraščių gyventojams visokio užsiėmimo, ir iš miško, kaip vaizdingai nupiešė XIX amž. pirmos pusės lietuvių istorikas S. Daukantas, buvo traukiama visokeriopa nauda.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Teminiai klasteriai

Susiję objektai