Santrauka
Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ».
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ». | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ».
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Dar didžiųjų kunigaikščių laikais, ruošiant karo žygį, kartais bū davo prisimedžiojama ir prisisūdoma mėsos. Žuvininkystė taip pat buvo užsiėmimas iš senų senovės, ir prie vandenų (ežerų ir upių) buvo pastoviai žvejyba užsiimančių ūkinin kų, kurie nuo XIV amž. šaltiniuose minimi kaip «piscatores», « rybolovcy ». Dideli girių masyvai teikė jų pakraščių gyventojams visokio užsiėmimo, ir iš miško, kaip vaizdingai nupiešė XIX amž. pirmos pusės lietuvių istorikas S. Daukantas, buvo traukiama visokeriopa nauda.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |