zodyno irasas

Perkrikštai

sąvoka

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Albertas sukėlė kalavijonis, perkrikštus ir meldžionis ant žemgalių ir, paėmęs karės padarynes pilės griaunamąsias, ėjo daugiaus nei su 10 000 kareivių į Mežotės pilį, baužęs visą naktį, ryto metą kariauną skurdino pamūšy, paskui sukos į papilį, kurį.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 229

Žemgaliai, kurie buvo persikrikš­ tiję, vėl išsižadėjo ir su lietuviais ir žemaičiais su­ sinėrę kariavo meldžionis, kaipogi, aptverę kuo stipresniai pilį Mežotę, traukė į Bažnyčios salą ir tenai, krikščionis nugalavę, visą kraštą nuteriojo. Tą regėdamas, v. Albertas sukėlė kalavijonis, perkrikštus ir meldžionis ant žemgalių ir, paėmęs karės padarynes pilės griaunamąsias, ėjo daugiaus nei su 10 000 kareivių į Mežotės pilį, baužęs visą naktį, ryto metą kariauną skurdino pamūšy, paskui sukos į papilį, kurį nuteriojęs, pačią pilį apgulė.
t-002vidutinis

Nudkrytis meldžionų padurbėj ir garsas kantry bės bei narsybės žemaičių aido j o ir plėtės į visas puses, plucindamas perkrikštus mesti vergybą vo kyčių nuo savęs.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 385

Kad tas likos Žemaičiuose ir Lietuvoj, Parusny tuo pačiu laiku taip pat buvo rūsta diena. Nudkrytis meldžionų padurbėj ir garsas kantry­ bės bei narsybės žemaičių aido j o ir plėtės į visas puses, plucindamas perkrikštus mesti vergybą vo­ kyčių nuo savęs. Visame Parusny jau alvieno šir­ dis tvinkčiojo minint senų dienų liuosybę ir džiu­ gino ateinąs linksmas gyvenimas; visi jau gailingai ilgėjos savo tėvų tikybos ir norėjo mesti jungą kruvinos vergybos svetimų šaldrų.
t-003vidutinis

Tarp tų perkrikštų kariaunų turėjos vienos pi lis apgulusios, kitos kelius saugojo ir keliaujančius ar munkančius vokyčius kaustė žemyn ir grobį griejo.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 387

Per­ krikštai visur jų pilis apgulė ir laukan jų nebišlei- do. Tarp tų perkrikštų kariaunų turėjos vienos pi­ lis apgulusios, kitos kelius saugojo ir keliaujančius ar munkančius vokyčius kaustė žemyn ir grobį griejo. Tarp kitų S tuma ir Stucis drevėj o apykaitas Baigos, arba Onedos, pilės su kuriuodviem išpuo- lusi vokyčių įgulė taip narsiai susigrūmė, jog abu­ du karvedžiu patrakėlių Stumą su Stuciu karvietėj paguldė, vienok kitas būrys antpuolęs pačius kry­ žėjus, bevejančius Stumos karėjus, 3 brostvius ir 40 jočių karvietėj parito.