Perkrikštai

PDF 229

Žemgaliai, kurie buvo persikrikštiję, vėl išsižadėjo ir su lietuviais ir žemaičiais susinėrę kariavo meldžionis, kaipogi, aptverę kuo stipresniai pilį Mežotę, traukė į Bažnyčios salą ir tenai, krikščionis nugalavę, visą kraštą nuteriojo. Tą regėdamas, v. Albertas sukėlė kalavijonis, perkrikštus ir meldžionis ant žemgalių ir, paėmęs karės padarynes pilės griaunamąsias, ėjo daugiaus nei su 10 000 kareivių į Mežotės pilį, baužęs visą naktį, ryto metą kariauną skurdino pamūšy, paskui sukos į papilį, kurį nuteriojęs, pačią pilį apgulė.

PDF 385

Kad tas likos Žemaičiuose ir Lietuvoj, Parusny tuo pačiu laiku taip pat buvo rūsta diena. Nudkrytis meldžionų padurbėj ir garsas kantrybės bei narsybės žemaičių aido j o ir plėtės į visas puses, plucindamas perkrikštus mesti vergybą vokyčių nuo savęs. Visame Parusny jau alvieno širdis tvinkčiojo minint senų dienų liuosybę ir džiugino ateinąs linksmas gyvenimas; visi jau gailingai ilgėjos savo tėvų tikybos ir norėjo mesti jungą kruvinos vergybos svetimų šaldrų.

PDF 387

Perkrikštai visur jų pilis apgulė ir laukan jų nebišleido. Tarp tų perkrikštų kariaunų turėjos vienos pilis apgulusios, kitos kelius saugojo ir keliaujančius ar munkančius vokyčius kaustė žemyn ir grobį griejo. Tarp kitų S tuma ir Stucis drevėj o apykaitas Baigos, arba Onedos, pilės su kuriuodviem išpuolusi vokyčių įgulė taip narsiai susigrūmė, jog abudu karvedžiu patrakėlių Stumą su Stuciu karvietėj paguldė, vienok kitas būrys antpuolęs pačius kryžėjus, bevejančius Stumos karėjus, 3 brostvius ir 40 jočių karvietėj parito.