Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Tas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimau ti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai ne grobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paauko jo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje sudarė su jais paliaubas.
Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygoje, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus Andriaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.
Galbūt ir Vytautą būtų ištikusi tėvo lemtis, juk pervežtas iš Vilniaus į Krėvą po Kęstučio mirties irgi buvo įkalintas, tačiau jo stebėtina narsa ir žmonos Onos meilė, nesenu pavyzdžiu Europos istorijoje pasikartojusi, išgelbėjo jį nuo neišvengiamos pražūties. Tas Vytauto pabėgimas turėjo priversti Jogailą nerimauti, mat norėdamas garantuoto saugumo, kad kryžiuočiai negrobtų jo žemių, net nemažą dalį Žemaitijos jiems paaukojo, 1382 metų lapkričio pradžioje Dubysos upės salelėje sudarė su jais paliaubas. Tačiau ir tai negalėjo pasotinti goduolio Ordino, kuris, priėmęs savo globon Vytautą ir Taut 36 Klausimas, ar Kęstutis pats pasirinkęs mirtį, - juk Skirgaila, važiavęs jo aplankyti, netikėtai rado negyvą, ar nužudytas, o jo žmona kunigaikštienė Birutė paskandinta, - nėra iki šiol aiškus ir rašantiesiems Lietuvos istoriją dera jo imtis.