zodyno irasas

Ordino maršalas didysis maršalas

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Ordino maršalas Engelhardas Rabė vadovavo žygiui, nes didysis magistras Konradas Ciolneris sirgo sunkia liga.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 135

Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis. Galop ta galinga kariauna išsiruošė į žygį vedama vyriausiojo vado Ordino maršalo Engelhardo Rabės22, kadangi didysis magistras Konradas Ciolneris gu lėjo pakirstas sunkios ligos. Tūkstančiui rinktinių anglų 21 To įsidėmėtino žygio į Vilnių apra šymą nepasirašę įdėjome į 1829 metų Dziennik Wileński Nr. 1. Dabartinis iš tiesų visiškai skiriasi nuo pirmes- niojo, kurio klaidas stengėmės ištai syti, remdamiesi naujais, vėliau ap tiktais šaltiniais, būtent: F o i g t o naujai išleistos Prūsijos istorijos T. V ir pastabomis, kurias mums itin ge ranoriškai pareiškė mokslininkas Lietuvos istorijos žinovas Ignacas Onacevičius.

t-002vidutinis

Konradas Valenrodas 1382 metais buvo paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, o 1391 m. kovo 12 d. išrinktas didžiuoju magistru.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 135

22\nMiechovita, Strijkovskis \nir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakyda\nmi, esą žygio vadovavimas buvo pa\nvestas Konradui Valenrodui, kurį \njau tuo metu vadina didžiuoju ma\ngistru, kai Konradas Valenrodas \n1382 metais, sekmadienį prieš Šv. \nMykolą paskirtas Ordino didžiuoju \nmaršalu, 1387 metais per Apreiški\nmo Marijai šventę tapo didžiuoju \nkomtūru arba arkikomtūru, 1390 \nrugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro \nKonrado Ciolnerio fon Rotenšteino \nmirties, - ir didžiojo magistro vieti\nninku, iki pat kapitulos suvažiavi\nmo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrink\ntas didž. magistru; mirė 1393 m. \nliepos 25 d.