zodyno irasas

Obelijos

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas Obelijomis vadina senąsias vietas Tikrojoje Lietuvoje, kur būdavo dedami sudegintų žmonių pelenai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 377

Tikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Ly\ndos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į ku\nrias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo\nObelijomis. Šią išvadą priėjau palyginęs beveik tūkstantį tuo klau\nsimu išsakytų nuomonių. Dvi tokios vietos man yra žinomos:\nviena prie Kabelio ežero Gardino apskrityje, kita - šeši varstai\nnuo Ukmergės ir 7 varstai nuo Deltuvos, kur taip pat yra Obelių,\n376\n\n## Puslapis 376\n\ntai yra Obelijos, ežeras.

t-002vidutinis

Narbutas mano, kad žymių žmonių apeigų pelenai ir likučiai būdavo pernešami į Obeliją, kur per daugelį metų susidarydavo pilkapiai.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 377

Viskas, ką tiktoje vietoje\ngalėjau ištyrinėti, mane įtikina, jog visų žymių žmonių kūnų, įvai\nriose vietose skirtų apeigoms, pelenai bei jų likučiai būdavo per\nnešami į Obeliją. Ir lai buvo ne kažkas kita, o tik didžiulė duobė,\niškasta pačioje neprieinamiausioje krašto vietoje. Į ją ir buvo\nmetami laužaviečių likučiai. Per daugelį metų taip išaugdavo pil\nkapiai. Ukmergės pilkapis, kurį 1838 metais atkasė Karolis Ko-\nzakovskis, duoda pagrindo tuo tikėti.