Vienuoliai, ordino nariai, krikščionys misionieriai. Žodis tiesiogiai aiškinamas per veiksmažodį `melsti` ir siejamas su Teutonijos atėjimu į Lietuvą, Žemaičius, Prūsus bei Žemgalius.
Meldžionys Daukanto aiškinime atėjo iš Teutonijos į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius krikštydami kardu.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
meldžionis, paeina nuo melsti, kaipogi visiems yra žinoma, jog šiokie tokie pergalviai^850 ir piktadėjai^851 tvino iš Teutonijos į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius, arba Kuršą, dievą maldauti už savo griekus, krikštydami kardu ir vergdami gyventojus tų kraštų, ką ne vien palaikai ginklų, randami tuose kapuose, bet ir raštai patys tą stigavoja. Lygia dalia ir tuos kapus, į kuriuos savo numirėlius laidojo, už šventus turėjo, tardami, jog mirusiųjų nereikią kušinti, kaip jei pavargusiųjų keleivių miegančių budinti.
Žemgaliai, kurie buvo persikrikš tiję, vėl išsižadėjo ir su lietuviais ir žemaičiais su sinėrę kariavo meldžionis, kaipogi, aptverę kuo stipresniai pilį Mežotę, traukė į Bažnyčios salą ir tenai, krikščionis nugalavę, visą kraštą nuteriojo.
Žemgaliai, kurie buvo persikrikštiję, vėl išsižadėjo ir su lietuviais ir žemaičiais susinėrę kariavo meldžionis, kaipogi, aptverę kuo stipresniai pilį Mežotę, traukė į Bažnyčios salą ir tenai, krikščionis nugalavę, visą kraštą nuteriojo. Tą regėdamas, v. Albertas sukėlė kalavijonis, perkrikštus ir meldžionis ant žemgalių ir, paėmęs karės padarynes pilės griaunamąsias, ėjo daugiaus nei su 10 000 kareivių į Mežotės pilį, baužęs visą naktį, ryto metą kariauną skurdino pamūšy, paskui sukos į papilį, kurį nuteriojęs, pačią pilį apgulė.
Kujavijos, lygiai su meldžionimis atėjusiaisiais skubinai persikėlė per Yslą į Pamariją, kurią, gieždamas apmaudą, nuteriojo nuo vieno krašto iki antro, grobį griedamas; ką vien rado, tai yra: javus, gyvolius, ėmė šalin, tro besius nudegino, varydamas būriais.
Sviatopelkas nebgalėjo niekaip savųjų į rindą besueiluoti, kaipogi viena dalis kryžėjų įpuolė į pilį, antra vijo munkančius, kuriuos mažne visus verpetuose Yslos nuskandino; taip įgiję kryžėjai pilį grįžo į Kulmą. Didesniai dar linksminos kryžėjai, sulaukę meldžionų būrį iš Austrijos, kaipogi rėdytojas kryžėjų ne vien visus brostvius ir vokyčius, bet dar susinėręs su Kazimieru, kunig. Kujavijos, lygiai su meldžionimis atėjusiaisiais skubinai persikėlė per Yslą į Pamariją, kurią, gieždamas apmaudą, nuteriojo nuo vieno krašto iki antro, grobį griedamas; ką vien rado, tai yra: javus, gyvolius, ėmė šalin, trobesius nudegino, varydamas būriais gyventojus laukan.