Santrauka
Vienuoliai, ordino nariai, krikščionys misionieriai. Žodis tiesiogiai aiškinamas per veiksmažodį melsti ir siejamas su Teutonijos atėjimu į Lietuvą, Žemaičius, Prūsus bei Žemgalius.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: meldžionys.
Vartojamos formos: meldžionis.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Meldžionys Daukanto aiškinime atėjo iš Teutonijos į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius krikštydami kardu. | c-001 | |
| t-004 Meldžionis aiškinamas kaip žodis, kilęs nuo veiksmažodžio melsti. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Meldžionys Daukanto aiškinime atėjo iš Teutonijos į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius krikštydami kardu.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
meldžionis, paeina nuo melsti, kaipogi visiems yra žinoma, jog šiokie tokie pergalviai^850 ir piktadėjai^851 tvino iš Teutonijos į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius, arba Kuršą, dievą maldauti už savo griekus, krikštydami kardu ir vergdami gyventojus tų kraštų, ką ne vien palaikai ginklų, randami tuose kapuose, bet ir raštai patys tą stigavoja. Lygia dalia ir tuos kapus, į kuriuos savo numirėlius laidojo, už šventus turėjo, tardami, jog mirusiųjų nereikią kušinti, kaip jei pavargusiųjų keleivių miegančių budinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Autorius terminu vadina konkrečią krikščionišką grupę, bet jo vartosena yra polemiška.