zodyno irasas

meldžionys

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Vienuoliai, ordino nariai, krikščionys misionieriai. Žodis tiesiogiai aiškinamas per veiksmažodį `melsti` ir siejamas su Teutonijos atėjimu į Lietuvą, Žemaičius, Prūsus bei Žemgalius.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Meldžionys Daukanto aiškinime atėjo iš Teutonijos į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius krikštydami kardu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių

meldžionis, paeina nuo melsti, kaipogi visiems yra žinoma, jog šiokie tokie pergalviai^850 ir\npiktadėjai^851 tvino iš Teutonijos į Žemaičius, Parusius ir Žemgalius, arba Kuršą, dievą maldauti už\nsavo griekus, krikštydami kardu ir vergdami gyventojus tų kraštų, ką ne vien palaikai ginklų,\nrandami tuose kapuose, bet ir raštai patys tą stigavoja. Lygia dalia ir tuos kapus, į kuriuos savo\nnumirėlius laidojo, už šventus turėjo, tardami, jog mirusiųjų nereikią kušinti, kaip jei pavargusiųjų\nkeleivių miegančių budinti.
t-002vidutinis

Žemgaliai, kurie buvo persikrikš tiję, vėl išsižadėjo ir su lietuviais ir žemaičiais su sinėrę kariavo meldžionis, kaipogi, aptverę kuo stipresniai pilį Mežotę, traukė į Bažnyčios salą ir tenai, krikščionis nugalavę, visą kraštą nuteriojo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Žemgaliai, kurie buvo persikrikš­ tiję, vėl išsižadėjo ir su lietuviais ir žemaičiais su­ sinėrę kariavo meldžionis, kaipogi, aptverę kuo stipresniai pilį Mežotę, traukė į Bažnyčios salą ir tenai, krikščionis nugalavę, visą kraštą nuteriojo. Tą regėdamas, v. Albertas sukėlė kalavijonis, perkrikštus ir meldžionis ant žemgalių ir, paėmęs karės padarynes pilės griaunamąsias, ėjo daugiaus nei su 10 000 kareivių į Mežotės pilį, baužęs visą naktį, ryto metą kariauną skurdino pamūšy, paskui sukos į papilį, kurį nuteriojęs, pačią pilį apgulė.
t-003vidutinis

Kujavijos, lygiai su meldžionimis atėjusiaisiais skubinai persikėlė per Yslą į Pamariją, kurią, gieždamas apmaudą, nuteriojo nuo vieno krašto iki antro, grobį griedamas; ką vien rado, tai yra: javus, gyvolius, ėmė šalin, tro besius nudegino, varydamas būriais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

Sviatopelkas nebgalėjo niekaip savųjų į rin- dą besueiluoti, kaipogi viena dalis kryžėjų įpuolė į pilį, antra vijo munkančius, kuriuos mažne visus verpetuose Yslos nuskandino; taip įgiję kryžėjai pilį grįžo į Kulmą. Didesniai dar linksminos kryžėjai, sulaukę mel­ džionų būrį iš Austrijos, kaipogi rėdytojas kryžėjų ne vien visus brostvius ir vokyčius, bet dar susinė­ ręs su Kazimieru, kunig. Kujavijos, lygiai su mel- džionimis atėjusiaisiais skubinai persikėlė per Yslą į Pamariją, kurią, gieždamas apmaudą, nuteriojo nuo vieno krašto iki antro, grobį griedamas; ką vien rado, tai yra: javus, gyvolius, ėmė šalin, tro­ besius nudegino, varydamas būriais gyventojus lau­ kan.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 199522
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių11