Santrauka
Laisvė, nevaržomas gyvenimas. Vartojama kaip žmonių ir tautų laisvės būsena, priešpriešinama vergijai ir prievartai.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: liuosybė.
Vartojamos formos: liuosais, liuosybę.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 `Liuosybė` šiame tekste reiškia laisvę ir nevaržomą gyvenimą. | c-001 | |
| t-004 Terminas vartojamas tiek žmonių būklei, tiek tautos išlikimui apibūdinti. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Liuosybė šiame tekste reiškia laisvę ir nevaržomą gyvenimą.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
pagal žmogaus būdą visi žmonės liuosais^47 turėjo gyventi, vienok didžturčiai visados neturtinguosius vergė; todėl, norėdami viens kitam jau savo tikėjimą antmesti^48 , jau liuosybę^49 išplėšti, tankiai tankesniai liejo kraują latakais su tokiu įnirtimu, jog nuveiktieji palikini neprieteliams^50 savo turtingus namus, vaisingus kraštus ir didelius lobius išsidangino jau į versmes ir balas, jau į tyrus dėl to vien, idant tenai galėtų kaip tinkami dievą garbinti ir liuosais gyventi.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Terminas vartojamas tiek žmonių būklei, tiek tautos išlikimui apibūdinti.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
nuo nuožmių tautų, liuosybę savo taupydama, įsitraukė į girias ir versmes to krašto, kuriame šiandien lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, gyvena,
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Forma archajiška; reikšmė išvedama iš priešpriešos su vergija ir iš laisvo gyvenimo motyvo.