zodyno irasas

Litalain

4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas formą „Litalain“ pateikia lietuvių ir alanų mišinio aiškinimo kontekste, greta „litalarrais“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 188

Taip pat mes neneigsime šio autoriaus nuomonės, kad buvusi lie-\ntuvių-alanų tauta, vadinama litalarrais, kuri visiškai ga­\nlėjo susidaryti iš lietuvių ir alanų mišinio. Sutiksime net\nir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršių-\nalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai,\ngyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius\nvadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku­\nri dabar sudaro Ukmergės apskritį*.
t-002vidutinis

Narbutas aiškina, kad prie Peipaus ežero gyvenantys estai lietuvius vadina „Litalain“.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 188

Taip pat mes neneigsime šio autoriaus nuomonės, kad buvusi lie-\ntuvių-alanų tauta, vadinama litalarrais, kuri visiškai ga­\nlėjo susidaryti iš lietuvių ir alanų mišinio. Sutiksime net\nir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršių-\nalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai,\ngyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius\nvadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku­\nri dabar sudaro Ukmergės apskritį*.
t-003vidutinis

Narbutas aiškina, kad žodžiu „Litalain“ estai prie Peipaus ežero supranta Lietuvos dalį, sudariusią Ukmergės apskritį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 188

Taip pat mes neneigsime šio autoriaus nuomonės, kad buvusi lie-\ntuvių-alanų tauta, vadinama litalarrais, kuri visiškai ga­\nlėjo susidaryti iš lietuvių ir alanų mišinio. Sutiksime net\nir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršių-\nalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai,\ngyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius\nvadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku­\nri dabar sudaro Ukmergės apskritį*.
t-004vidutinis

Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai, gyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius vadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku ri dabar sudaro Ukmergės apskritį.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 188

Taip pat mes neneigsime šio autoriaus nuomonės, kad buvusi lie-\ntuvių-alanų tauta, vadinama litalarrais, kuri visiškai ga­\nlėjo susidaryti iš lietuvių ir alanų mišinio. Sutiksime net\nir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršių-\nalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai,\ngyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius\nvadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku­\nri dabar sudaro Ukmergės apskritį*.
c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai, gyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius vadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, ku­ ri dabar sudaro Ukmergės apskritį*. Bet iš viso to nega­ lima daryti jokios kitos išvados, o tik tą, kurią jau minė­ jome, būtent jog lietuvių ir kuršių jų dabartinėse žemėse gyventa anksčiau, negu atvykėliai alanai davė pradžią šių lydinių susidarymui. Juk šiandien negalima nieko įro­ dyti, kad lietuvius ir alanus siejo giminingumas. Žinomi šios tautos likučiai, Kaukazo kalnų gyventojai osetinai, ištirti mokslininko, senovės istoriko pono Klaproto, kuris veikale „Asia Polyglotta“** pateikia osetinų kalbos žo­ dyną, kuriame nerandame nieko, ką galima būtų vadinti panašumu į lietuvių kalbą, išskyrus kelis žodžius, bendrus tūkstančiams kitų kalbų, atėjusių iŠ kalbų motinos.
t-003Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-003

Susieti teiginiai: t-003