Sąvoka

Lietuviškasis manicheizmas Manicheismus Lilhuanicus

1 teiginys2 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 1 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 teiginių

t-001vidutinis

Lietuviškuoju manicheizmu Narbutas vadina tarytum naują Lietuvos bajorų sektą, atsiradusią jiems linkstant į Rytų krikščionybę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 391

Toliau autorius pasakoja, kad šie Rytų bažnyčios atskalūnai, nuo seno gyvenantys tarp stabmeldžių lietuvių, ne tik naudojasi didesne laisve negu savo šalyje, bet daugelio lietuvių didikų šeimose netgi turi savo tikėjimo šalininkų; per tai susidarė padėtis, kad Lietuvoje mažai liko Rytų atskalos bažnyčių, neapkrėstų jų paklydimais. Priešingai, lietuvių bajorai, urmu linkstantys į šią krikščionybę, sukūrė tarytum naują sektą, kurią autorius vadina lietuviškuoju manicheizmu, Manicheismus Lilhuanicus. Jo atsiradimą aprašo taip: „Rusinai pirmieji, kaip sako, dar XI amžiaus pirmojoje pusėje, ėmė platinti krikščionybę stabmeldiškoje Lietuvoje, bet vėliau šie krikščionys, patys užsikrėtę manicheizmo paklydimais, labiau juos pritaikė prie stabmeldystės, tai sunku pasakyti, ar lietuvių stabmeldystė sumišo su krikščionybe, ar krikščionybė susiliejo su stabmeldyste.