Sąvoka

Krivis Krewe Kriwe

5 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Narbutas renkasi rašybą „Krewe“, nes ją sieja su Lietuvos istorijos paminklų formomis „Krewo“ ir „Krewiczy“. Narbutas atmeta Foigto bandymą krivio vardą kildinti iš germanų „Greve“ ar „Graff“ pareigybės. Narbutas remiasi Pretorijumi aiškindamas, kad „Kreive“ arba „Kriwe“ reiškė žynį arba tautos teisėją.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas atmeta Foigto bandymą krivio vardą kildinti iš germanų „Greve“ ar „Graff“ pareigybės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Dėl krivio pavadinimo kilmės buvo daug spėliojimų, bet jų visiškai negalima pripažinti teisingais. Ponas Foigtas trokšta žodį krivis kildinti iš Greve, Graff- garbingos pareigos, nuo seno žinomos germanų tautoms. Tačiau mūsų to dalyko supratimu sunku su tuo sutikti. Mat nors nėra abejonės, kad senovės lietuviai daug ką perėmė iš skandinavų, ypač religijos srityje, - net Romovė turėjusi būti senosios skandinavų Upsalos kopija, - bet juk ir ten grafo tarp žynių negirdėti. Antra vertus, aiškiai įrodyta, kad pas germanus ir kitas tos pačios giminės tautas pasaulietiškos grafo pareigos nebuvo susijusios su žyniavimu .
t-003vidutinis

O be to, krivio pavadinimą žinojo beveik vien lietuvių kiltys - tiek, kad kiekviena atskira gentis arba kiekvie na provincija turėjo savo atskirą krivį - net tolimuose kraš- 10 1 Skaityk pabaigoje I priedą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Antra vertus, aiškiai įrodyta, kad pas germanus ir kitas tos pačios giminės tautas pasaulietiškos grafo pareigos nebuvo susijusios su žyniavimu . O be to, krivio pavadinimą žinojo beveik vien lietuvių kiltys - tiek, kad kiekviena atskira gentis arba kiekviena provincija turėjo savo atskirą krivį - net tolimuose kraš- * 10 1 Skaityk pabaigoje I priedą. 10 Kronikininkai šitaip aiškina šių vardų kilmę: Bmteno arba ir Pruteno yra kilęs iš senovės prūsų žodžio Prulis - išminčius.
t-004vidutinis

Tikslus vyriausiojo žynio pavadinimas yra Krewe-Krewejto, panašiai kaip senovės persų vyriausiasis kunigas vadinosi Mubad-Mubaden arba Destruri-Destur; tai reiškė žynių žynį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Čia pakaks pasakyti, kad kiekvienas, susipažinęs su lietuvių tautos istorija ir mitologija, teiginius, kuriais abejojama vyriausiojo žynio buvimu, palaikys nesąmone. Šios garbingos elementariųjų religijos dalykų pareigos sutapo su aukščiausiosios civilinės valdžios turėjimu. Taigi Vaidevutis ir Prutenis, įvedęs geresnę civilinę ir religinę tvarką, buvo kartu vyriausieji žyniai ir tautos vadai, arba didieji kunigaikščiai . Tikslus vyriausiojo žynio pavadinimas yra Krewe-Krewejto, panašiai kaip senovės persų vyriausiasis kunigas vadinosi Mubad-Mubaden arba Destruri-Destur; tai reiškė žynių žynį.
t-219288vidutinis

Narbutas renkasi rašybą „Krewe“, nes ją sieja su Lietuvos istorijos paminklų formomis „Krewo“ ir „Krewiczy“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Čia pakaks pasakyti, kad kiekvienas, susipažinęs su lietuvių tautos istorija ir mitologija, teiginius, kuriais abejojama vyriausiojo žynio buvimu, palaikys nesąmone. Šios garbingos elementariųjų religijos dalykų pareigos sutapo su aukščiausiosios civilinės valdžios turėjimu. Taigi Vaidevutis ir Prutenis, įvedęs geresnę civilinę ir religinę tvarką, buvo kartu vyriausieji žyniai ir tautos vadai, arba didieji kunigaikščiai . Tikslus vyriausiojo žynio pavadinimas yra Krewe-Krewejto, panašiai kaip senovės persų vyriausiasis kunigas vadinosi Mubad-Mubaden arba Destruri-Destur; tai reiškė žynių žynį.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—46