Santrauka

Šventovės kiemas, aikštė ar aptvaras, kuriame renkasi maldininkai. Terminas žymi centrinę žinyčios erdvę aplink šventą ąžuolą, kur renkasi žmonės melstis ir kur laikoma malkinė ugniai.

Žodis ir formos

Pagrindinė forma: klajumas. Papildomos aiškios formos neišskirtos.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-003 Klajumas buvo erdvė aplink žinyčią, kurioje žmonės rinkdavosi melstis.c-001 c-002
t-004 Klajume žmonės rinkdavosi melstis, o ąžuolinių malkų rietuvės buvo laikomos šventai ugniai kūrenti.c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Klajumas buvo erdvė aplink žinyčią, kurioje žmonės rinkdavosi melstis.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Apsukui tos žinyčios buvęs klajumas^774 , į kurį svietas susirinkęs liuobėjęs melstis^775 , kuriame malkinės^776 ąžuolo medžių sukrautos stovėjusios ugnelei šventai kūrinti.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Klajumas buvo erdvė aplink žinyčią, kurioje žmonės rinkdavosi melstis.

Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean

Pašaliuose to klajumo buvę žynių, arba kunigų, namai ir kitų žinyčios tarnų ir tarnaičių.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Pastabos

  • Tikslus modernus atitikmuo iš teksto aiškėja tik apytikriai, bet funkcinė vieta aiški.