Santrauka
Šventovės kiemas, aikštė ar aptvaras, kuriame renkasi maldininkai. Terminas žymi centrinę žinyčios erdvę aplink šventą ąžuolą, kur renkasi žmonės melstis ir kur laikoma malkinė ugniai.
Žodis ir formos
Pagrindinė forma: klajumas.
Papildomos aiškios formos neišskirtos.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-003 Klajumas buvo erdvė aplink žinyčią, kurioje žmonės rinkdavosi melstis. | c-001 c-002 | |
| t-004 Klajume žmonės rinkdavosi melstis, o ąžuolinių malkų rietuvės buvo laikomos šventai ugniai kūrenti. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Klajumas buvo erdvė aplink žinyčią, kurioje žmonės rinkdavosi melstis.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Apsukui tos žinyčios buvęs klajumas^774 , į kurį svietas susirinkęs liuobėjęs melstis^775 , kuriame malkinės^776 ąžuolo medžių sukrautos stovėjusios ugnelei šventai kūrinti.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Klajumas buvo erdvė aplink žinyčią, kurioje žmonės rinkdavosi melstis.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Pašaliuose to klajumo buvę žynių, arba kunigų, namai ir kitų žinyčios tarnų ir tarnaičių.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Pastabos
- Tikslus modernus atitikmuo iš teksto aiškėja tik apytikriai, bet funkcinė vieta aiški.