t-001vidutinis
Iki šiol dar nuvargusio žemai čio visų didžiausias įrankis buvo arklį paauginus parduoti ar drobės skiautelę namie austos kokioj mugėj, tai yra jomarke, prarasti ir tuomi pagalvinę už save ir už kūdikius mokėti.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 125
Jau metuose 1562 Abromaitis parašė knygą, mokančią, kaip reikia su javais prekioti; užvis žirgai žemaičių visur buvo branginami, kaipogi dar atmenama tebėra, jog į Kalnalį, Griežę bei Joniškį ant mugių po kelias tūkstantes žirgų suvedė. Iki šiol dar nuvargusio žemaičio visų didžiausias įrankis buvo arklį paauginus parduoti ar drobės skiautelę namie austos kokioj mugėj, tai yra jomarke, prarasti ir tuomi pagalvinę už save ir už kūdikius mokėti. Dar ir tas stigavoja, jog Žemaičiuose pačiuose kitą kartą prekyba klestėjo, jei jų miestai, arba pilys, tai yra: Varnių, Palangos, Kretingos, Skuodo, Joniškio, Šeduvos, Šiaulių, Raseinių, Kėdainių, turėjo savo magdeburiją ir ypatingus miestvaldžius, savo dirvas, pievas, girias, ganyklas, savo sudus, savo rotužes ir pilės, kurių šiandien dar kame ne kame iros tebriogso.