Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis val dymas. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių sie kių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur. O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, Gedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvie tės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikš čionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo pri giję feodalinio valdymo.
Jau nuo seno visoje Lietuvoje, jai priklausančioje Rusioje ir Livonijos vokiečių žemėse buvo įsitvirtinęs feodalinis valdymas. Jo užuomazgos, mažumėlę kitoniškų formų, ruseno Lenkijoje, kur turtingi aristokratai kartu su dvasininkija Vladislovo Lokietkos laikais pradėjo šaukti suvažiavimus ir tautos pasitarimus, taip klodami busimosios šlėktų laisvės pamatus. Kitaip anuomet buvo valdoma Rusia. Daug plačiai išsikerojusios Riuriko giminės kunigaikščių viešpatavo dalinėse valdose, pripažindami didžiojo kunigaikščio, turėjusio sostinę Vladimire, viršenybę arba kovodami su juo dėl pirmumo. Kai kurie miestai tvarkėsi bendruomeninio valdymo pavyzdžiu, bet visas kraštas, tempdamas kietą Kapčiako chanų jungą, tebuvo kruvinų žudynių ir niokojimų laukas. Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio valdymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtingų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodalinei valdžiai.
Gediminas, supamas tokių įvairių kaimyninio valdymo elementų, savo valstybėje turėdamas net dvi skirtingų kalbų ir religijų, lietuvių ir rusų, tautas, savo naujos, per jį iškilusios, monarchijos galią grindė tvirtesne negu buvo ligi šiol kunigaikščių, įvairiais laikais pajungtų, sąjunga ir abiejų tautų riterių priklausomybe aukščiausiajai jo feodalinei valdžiai. Vilnius, Gedimino dėka nuo mažos gyvenvietės iškilęs iki miesto lygmens, buvo išrinktas visos Lietuvos karalystės sostine. Valstybėje nusistovėjus leninio valdymo principams, Gedimino veiklumo ir didžių jo politinių siekių dėka pagaliau buvo įgyvendintos Mindaugo pastangos; Vilnius savo kilimo pradžioje turėjo laikytis tokios pačios tvarkos, kokia buvo ir kitur.
Betgi toje epochoje, kai naujos civilizacijos spinduliai Lietuvos žemėje buvo tik pradėję blykčioti, kai, nepaisant Lietuvos valdovų išmintingų siekių, karo reikalai ir užgrobimai labiau už įstatymų leidimą ar krašto valdymą visiems rūpėjo, dar skendint barbariškų laikų tamsoj argi galima laiduoti už bet kokių įstatymų pastovumą ir patikimumą? O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, Gedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvietės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikščionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo prigiję feodalinio valdymo principai. Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jaunutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alberto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastatydinę keletą namų.