Santrauka

Šitaip atsirado dvilaukė sistema. Pradėjus Lietuvoje « va­ lakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem ».

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Dvilaukė sistema atsirado, kai apžėlęs lydimas virsdavo ganykla, o naujas lydimas buvo daromas kitoje miško ar pamiškės vietoje.c-001
t-002 Po 1557 m. valakų reformos Lietuvoje plito trilaukis ūkis, todėl lydimoji žemdirbystė ėmė nykti.c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Dvilaukė sistema atsirado, kai apžėlęs lydimas virsdavo ganykla, o naujas lydimas buvo daromas kitoje miško ar pamiškės vietoje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Lydimas apaugdavo žole ganyklai ir krūmais, o naujas lydimas buvo daromas kitoje miško ar pamiškės vietoje. Šitaip atsirado dvilaukė sistema. Kadangi nulaisintas lydimas ilgai turėjo pūdymauti, vienai šeimai prasimaitinti reikėjo bent 5-6 lydimų gabalų.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Po 1557 m. valakų reformos Lietuvoje plito trilaukis ūkis, todėl lydimoji žemdirbystė ėmė nykti.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Kadangi nulaisintas lydimas ilgai turėjo pūdymauti, vienai šeimai prasimaitinti reikėjo bent 5-6 lydimų gabalų. Tokia ekstensyvi žemdirbystė buvo galima tol, kol nebuvo pradėta tvarkyti miškų ūkis ir kol stambieji žemvaldžiai nesuvaržė laisvės naudotis mišku ir daryti išdagas. Pradėjus Lietuvoje « va­ lakų reformą» (1557), kuri atnešė visuotinę trilaukio ūkio sistemą su vieneriems metams paliktu pūdymu, lydimoji žemdirbystė ėmė nykti, nors XVI-XVII amžiaus aktuose vis dar dažnai užtinkamas žodis « lydimas » («lidim », «lidem », «lidima », «lidyma », « lydym » ir kt.).

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai

Ryšiai

Susiję objektai