Narbutas Baublio vardą aiškino kaip žemaitišką buliaus baubimą primenantį ąžuolo, laikyto pranašaujančiu, pavadinimą. Narbutas Baubliu vadino pasakojimų pranašišką ąžuolą, kuris esą kalbėdavęs ir atsakydavęs į klausimus.
Šis tėvynės paminklų brangintojas liepė iš trūnijusiame šio ąžuolo kamiene įrengti kabinetą, turintį 7 uolekčių, 18 colių skersmenį, kuriame dabar jis laiko retų senienų kolekciją ir istorijos veikalus apie krašto praeitį. Mitologinis šio ąžuolo vardas yra Baublys (Baublis); žemaičių tarmėje tai turėtų reikšti buliaus balso apibūdinimą, balso, kokiu nebliauna nei karvė, nei jautis14. Matyt, tai buvo vienas ąžuolų pranašautojų, iš kurio sutrūnijusio vidaus pasigirsdavo balsas, panašus į buliaus baubimą.
Pasakojimuose yra net neatgyvenusių kalbų apie pranašiškus ąžuolus: ąžuolai kalbėdavę balsu ir atsakinėdavę į klausimus. Tikriausiai drevėje, kuri dažnai būna tokiuose senuose medžiuose, sėdėdavęs koks apgavikas. Tokį ąžuolą vadindavo Baubliu (Baublis)Ąi.