Narbutas ašarinėmis vadino indus, į kuriuos per laidotuves surinktas ašaras pastatydavo kape prie mirusiojo kojų. Narbutas rašė pastebėjęs sudaužytų ašarinių liekanų, kurių kai kurių šukių vidus buvo dengtas tamsiai ruda glazūra. Turėjau tis tokias ašarines, visas beveik vienodo dydžio, kuriose skys čio telpa tryliktoji lietuviškos kvortos dalis.
Neturtingų žmonių laidotuvėse nebūna tiek triukšmo; tačiau net jei ir nebūtų jokios giminaitės, kuri nors moteris iš dievobaimingumo turi paklykauti . Seniau ašaras, išverktas per laidotuves, labai rūpestingai surinkdavo į molinius dubenėlius; kai kada turėdavo stiklinių indelių; šiuos indus, arba ašarines, pastatydavo kape prie mirusiojo kojų. Apie tai bus straipsnyje „Kapai“.
Dar pastebėjau sudaužytų ašarinių liekanų; keleto šukių vidus buvo dengtas tamsiai rudos spalvos glazūra. Vienas kaimietis man pasakojo, kad valdant karaliui Stanislovui Augustui, maždaug prieš 38 metus, tai yra apie 1789 metus, kažkokie ponai, atvažiavę iš Gardino apžiūrėti mineralinių šaltinių, pasiėmė su savim visus molinius dubenėlius, kurių seniau niekas nedrįsdavo judinti; vėliau smalsūs svečiai surinko ir šukes. Iš menkų jų likučių ir vietinių pasakojimų įsitikinau, kad tos ašarinės buvo mažučiai puodeliai, galėję turėti vos pusantro colio skersmenį ir gal iki dviejų colių gylio, su šiek tiek siaurėjančiu kakleliu.
1820 metais mano kaimynas kaimietis, kasdamas duobę bulvėms, aptiko seną kapą, kuriame šalia kelių sutrūnijusių žmonių kaulų rado keletą ypatingo pavidalo stiklinių buteliukų (žiūrėk V lentelės 36-ąjį piešinį). Ant apskritimo, nulipdyto iš stiklo, storo ir gana nedailaus, stovi ropelė iš šviesiai žalio, gana permatomo stiklo, jos kaklelis yra ovalaus piltuvėlio pavidalo. Turėjau tis tokias ašarines, visas beveik vienodo dydžio, kuriose skysčio telpa tryliktoji lietuviškos kvortos dalis.