Archeologų atkastas šventoves apylinkių žmonės dažnai vadino alkų vardais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 50
Archeologai atkasa dabar tų šventovių, kurias apylinkės žmonės\ndažniausiai vadina savotiškais alkų vardais. Alkos kalnų, Al-\nkakapių, Alkų kaimų — pilna Lietuvoje.
Pasakojimas apie vieną vyriausiąją Romuvą laikomas viduramžių rašytojų prasimanymu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 51
Taigi pasakojimas, kad buvęs kažkoks vienas vyriausiasis kunigas\nir viena vyriausioji šventovė — Romuva, — yra prasimanymas viduramžio rašytojų, kurie, ne-\ndaug težinodami apie tikrąją aisčių religiją, prasimanė šitą dalyką,\nnusižiūrėję į katalikų Bažnyčią. Šventovės vienur buvo vadi-\nnamos romuvomis, kitur alkomis, — gal būt, dėl skirtingo savo\npobūdžio arba dėl tarminių skirtumų.
Šventovės vienur buvo vadinamos romuvomis, kitur alkomis, galbūt dėl pobūdžio ar tarmių skirtumų.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 51
Taigi pasakojimas, kad buvęs kažkoks vienas vyriausiasis kunigas\nir viena vyriausioji šventovė — Romuva, — yra prasimanymas viduramžio rašytojų, kurie, ne-\ndaug težinodami apie tikrąją aisčių religiją, prasimanė šitą dalyką,\nnusižiūrėję į katalikų Bažnyčią. Šventovės vienur buvo vadi-\nnamos romuvomis, kitur alkomis, — gal būt, dėl skirtingo savo\npobūdžio arba dėl tarminių skirtumų.