Lietuvos istorijos žinių lobynas
Sąvoka
3 teiginiai2 įrašai1 ryšys
Šiam įrašui rengiama šaltiniais pagrįsta santrauka.
Patikrinti teiginiai
Archeologų atkastas šventoves apylinkių žmonės dažnai vadino alkų vardais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Archeologai atkasa dabar tų šventovių, kurias apylinkės žmonės dažniausiai vadina savotiškais alkų vardais. Alkos kalnų, Alkakapių, Alkų kaimų — pilna Lietuvoje.
Pasakojimas apie vieną vyriausiąją Romuvą laikomas viduramžių rašytojų prasimanymu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Taigi pasakojimas, kad buvęs kažkoks vienas vyriausiasis kunigas ir viena vyriausioji šventovė — Romuva, — yra prasimanymas viduramžio rašytojų, kurie, nedaug težinodami apie tikrąją aisčių religiją, prasimanė šitą dalyką, nusižiūrėję į katalikų Bažnyčią. Šventovės vienur buvo vadinamos romuvomis, kitur alkomis, — gal būt, dėl skirtingo savo pobūdžio arba dėl tarminių skirtumų.
Šventovės vienur buvo vadinamos romuvomis, kitur alkomis, galbūt dėl pobūdžio ar tarmių skirtumų.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Taigi pasakojimas, kad buvęs kažkoks vienas vyriausiasis kunigas ir viena vyriausioji šventovė — Romuva, — yra prasimanymas viduramžio rašytojų, kurie, nedaug težinodami apie tikrąją aisčių religiją, prasimanė šitą dalyką, nusižiūrėję į katalikų Bažnyčią. Šventovės vienur buvo vadinamos romuvomis, kitur alkomis, — gal būt, dėl skirtingo savo pobūdžio arba dėl tarminių skirtumų.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 3 | 2 |