Žiežmariai

Santrauka

Kryžiuočiai su Kęstučio ir Algirdo kariuomene susitiko vasario 2 d. apie 30 km atstu nuo Kęstučio Trakų, prie dešinio Nemuno prie­ upio Strėvos (arti Žiežmarių).

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Vasario 2 d. kryžiuočiai susitiko su Kęstučio ir Algirdo kariuomene prie Strėvos, arti Žiežmarių.		c-001
t-002 Gavusi iš savo žvalgų informaciją, jog nuo Žiežmarių iki Alytaus nebuvo nei lietuvių, nei vokiečių dalinių, bolševikų karinė vadovybė 1919 m. vasario pradžioje ryžosi pradėti Kauno puolimą iš pietų pusės.		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Vasario 2 d. kryžiuočiai susitiko su Kęstučio ir Algirdo kariuomene prie Strėvos, arti Žiežmarių.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Vadovavo ordino vyr. maršalas ir Karaliaučiaus komtūras Siegfridas von Dahnenfeld ir didysis komtūras W. von Kniprodė (nuo 1351 m. vyr. magistras). Kryžiuočiai su Kęstučio ir Algirdo kariuomene susitiko vasario 2 d. apie 30 km atstu nuo Kęstučio Trakų, prie dešinio Nemuno prie­ upio Strėvos (arti Žiežmarių). Tuomet ir Algirdo valdos buvo ak­ tyviai įsijungusios į vakarų Lietuvos gynybą.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Gavusi iš savo žvalgų informaciją, jog nuo Žiežmarių iki Alytaus nebuvo nei lietuvių, nei vokiečių dalinių, bolševikų karinė vadovybė 1919 m. vasario pradžioje ryžosi pradėti Kauno puolimą iš pietų pusės.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Gavusi iš savo žvalgų informaciją, jog nuo Žiežmarių iki Alytaus nebuvo nei lie- tuvių, nei vokiečių dalinių, bolševikų ka- rinė vadovybė 1919 m. vasario pradžioje ryžosi pradėti Kauno puolimą iš pietų pusės. Beveik tuo pat metu, kai Kėdainius puolė „Lietuvių“ (Pskovo) divizijos 2-asis

1919 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai