1579 m. kovo 6 d. Vilniaus vyskupas Protasevičius Akademijai ir Collegio užrašė du mūrinius namus Vyskupų gatvėje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 202
lėšų, prie Akademijos aikštės dar kai kuriuos funduotus mūrus prijungę, puikiai apstatydino ir išpuošė. Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protasevičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis.
1573 m. sutartyje Vyskupų gatvė nurodyta aprašant sklypą prie Skapo gatvės kampo, einant nuo Vilniaus vyskupo dvaro.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vilniaus vyskupo dvaro link prieglaudos ir Šv. Marijos Magdalenos bažnyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu".
1677 m. Paulius Bochenas 750 auksinų skyrė namui Vyskupų gatvėje remontuoti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 203
1677. Akademijos Rektorius t. Paulius Bochenas, neturėdamas už ką minėtų mūrų remontuoti, mūrinį namą ‘Bernardinų gatvėje Vilniaus kanauninkui maloningajam kunigui Eustachijui Kotovičiui pardavė už 750 auksinų, o tuos 750 auksinų skyrė suremontuoti kitam namui, esančiam Vyskupų gatvėje; trečiasis mūrinis namas, in ruderibus [griuvėsiais] virtęs, buvo prie pačios kolegijos priskirtas, o už jį atlygindami Collegium rektoriai, prie funduotos 4 000 auksinų sumos (kuri anksčiau buvo minėta) iki 5 500 auksinų pridėję, Vilniaus žydų kahale lokavo, ir jau tik vienas Valerijono mūrinis namas buvo likęs, o kai pastarasis 1737 metais per miesto gaisrą irgi sudegė, in ruderibus [griuvėsiai] ilgai neremontuoti stovėjo.