1579 m. kovo 6 d. Vilniaus vyskupas Protasevičius Akademijai ir Collegio užrašė du mūrinius namus Vyskupų gatvėje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 202
lėšų, prie Akademijos aikštės dar kai kuriuos funduotus mūrus prijungę, puikiai apstatydino ir išpuošė. Be to, dar anksčiau minėtas Vilniaus vyskupas Protase- vičius tris mūrinius namus, vieną Bernardinų gatvėje, o du Vyskupų gatvėje, 1579 metų kovo 6 dieną, fundacijos teise, užrašė Akademijai ir Collegio, nustatydamas sąlygas: lmo: kad keliems studentams, neturintiems už ką baigti mokslus, būtų duodamas valgis.
1573 m. sutartyje Vyskupų gatvė nurodyta aprašant sklypą prie Skapo gatvės kampo, einant nuo Vilniaus vyskupo dvaro.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 314
Tačiau 1573 metais kovo 26 dieną su kapitula įsigaliojo sutartis. Kunigaikštis Kristupas jai mainais atidavė savo sklypą, „einant Vyskupų gatve nuo Jo Didenybės Vil niaus vyskupo dvaro link prieglau dos ir Šv. Marijos Magdalenos baž nyčios, po dešine ranka Skapo gatvėje ant paties kampo esantį ir vadinamą Skapo vardu".
1677 m. Paulius Bochenas 750 auksinų skyrė namui Vyskupų gatvėje remontuoti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 203
1677. Akademijos Rektorius t. Paulius Bochenas, neturė\ndamas už ką minėtų mūrų remontuoti, mūrinį namą ‘Ber\nnardinų gatvėje Vilniaus kanauninkui maloningajam kuni\ngui Eustachijui Kotovičiui pardavė už 750 auksinų, o tuos \n750 auksinų skyrė suremontuoti kitam namui, esančiam Vys\nkupų gatvėje; trečiasis mūrinis namas, in ruderibus [griuvė\nsiais] virtęs, buvo prie pačios kolegijos priskirtas, o už jį at\nlygindami Collegium rektoriai, prie funduotos 4 000 auksinų \nsumos (kuri anksčiau buvo minėta) iki 5 500 auksinų pridė\nję, Vilniaus žydų kahale lokavo, ir jau tik vienas Valerijono \nmūrinis namas buvo likęs, o kai pastarasis 1737 metais per \nmiesto gaisrą irgi sudegė, in ruderibus [griuvėsiai] ilgai ne\nremontuoti stovėjo.