Volynija

PDF 52

Po šito įvykio Vytautas negalėjo nesusimąstyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo. Jogaila, norėdamas iš sa­ vo pusės tą blogą įspūdį šiek tiek sušvelninti, atidavė Vytautui Volyniją su Lucko ir Vladimiro kunigaikštijomis. Bet pačią Lucko pilį pasiliko sau ir pavedė ją valdyti kažkokiam lenkui, be to, Vytautui nebuvo išduotas joks, net privatiškas, dokumen­ tas, kas turėjo reikšti, kad jis tuo atžvilgiu turėjo visai priklau­ syti nuo Jogailos malonės ar nemalonės; tai taip pat reiškė, kad jis nepasitiki savo jaunystės draugu.

PDF 269

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą,\nremdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą\nsu Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­\njos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai.\nĮ Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Vene­\ncijos pirkliai.

PDF 257

kunigaikščiui priklau­\nsančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų\ngausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­\nmaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau\napgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat\narčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

PDF 48

Nors ant savo pus­ brolio jisai geros širdies ir neturėjo, ir pats už jo draugiškumą buvo jam labai nedėkingai atsimokėjęs, bet akivaizdoj naujų konjunktūrų Jogailai nebeliko kitos išeities, kaip tiesti Vytautui taikos ranką. Todėl dar 1384 metų pavasarį jis pradėjo siunti­ nėti Vytautui pasiuntinius, kad šis grįžtų į Lietuvą, žadėdamas jam sugrąžinti jo tėviškę ir siūlydamas dar pridėti Volyniją su Lucku. Kaip Vytautas žiūrėjo į tuos pasiūlymus, sunku ką nors tikro pasakyti.

PDF 269

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą,\nremdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą\nsu Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­\njos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai.\nĮ Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Vene­\ncijos pirkliai.

PDF 530

Taip nudraudęs Gediminas kryžėjus sukos su visa galia ant gudų, kurie seniai jau ermavos ir lie­ tuvių nebklausė. Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraš­ tą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vil­ damos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rim­ tus pulkus totorių, traukė prieš lietuvius savo bu­ veinės liuosuoti. Nujautęs tą, Gediminas palikinąs vietovę sukos ant ateinančių gudų, norėdamas kely susigrumti, vienok to Gediminas nebsuskubėjo be­ padaryti, kaipogi gudai buvo jau pas pilį atėję, su kuriais Gediminas tuojau susirėmė mažne pačiuose Vladimiro pamūriuose.

PDF 659

Veltui nori šiandien tūli neprieteliai Lietuvos ir Žemaičių kaip įmaną jų garbę ir galybę tuose amžiuose ma­ žinti, rodydami lietuvius visuomet niekais buvu­ sius, nes veltui stirvelėjo, jei jų darbai patys tų laikų, iki šiai dienai užtverę, stigavoja jų galybę ir garbę, kaiipogi viešpatija Algirdo ir Kęstučio tęsės, kai sakiau, nuo Žemaičių jūros lig Juodajai, nuo Dono lig Dunojaus ir Bugo, kurį kraštą pas­ kui dar lietuviai daugiaus nei per 400 metų val­ dė, ir tuo kartu tepradėjo ta viešpatija gaišti, kad lenkai ėmė pačiais lietuviais rėdyti. Antras dava- dąs lietuvių ir žemaičių galybės, jog visi tie kra­ štai, kuriais Algirdas rėdė, ik šiai dienai Lietuvos įstatymais tebsirėdo, tai yra: Severija, Krivičiai, arba Baltieji Gudai, Juodieji Gudai, Volynija, Pa­ dalija, Paletija. Trečiasis davadas Lietuvos galy­ bės yra, jog visuose tuose kraštuose yra randami žemlionys, arba vyčiai, gyventojai, kaip jei Žemai­ čiuose ir Lietuvoj, pačiame Parusny dar ilgą laiką nuo vokyčių laikomi, kurie nė kokio mokesnio ne­ mokėjo, nes, karei kėlusis, savo nauda turėjo į karę traukti, kad tuo tarpu vokyčiai, įsinuomoję į Payslį ir Padaugavį, daugiaus nei per 300 tuoin- timpos kariaudami su talka visos Europos, vos tarp Yslos ir Nemuno Žemaičių pašalį užėmė ir Pa- daugavy užsiturėjo.