Volynija

Santrauka

Todėl dar 1384 metų pavasarį jis pradėjo siunti­ nėti Vytautui pasiuntinius, kad šis grįžtų į Lietuvą, žadėdamas jam sugrąžinti jo tėviškę ir siūlydamas dar pridėti Volyniją su Lucku. Jogaila, norėdamas iš sa­ vo pusės tą blogą įspūdį šiek tiek sušvelninti, atidavė Vytautui Volyniją su Lucko ir Vladimiro kunigaikštijomis. Dvi iš jų Vytauto ir Jogailos buvo įkurtos pačio­ je Lietuvoje — tai Vilniaus ir Žemaičių arba Medininkų vysku­ pijos, kurios apėmė didelius Aukštaitijos, Žemaitijos ir Sūda- 119 vijos plotus; trečią Vytautas įkūrė Volynijoje (Vladimiro) ir ketvirtą.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 1384 m. pavasarį Jogaila siūlė Vytautui grąžinti tėviškę ir pridėti Volyniją su Lucku.		c-001
t-002 Jogaila atidavė Vytautui Volyniją su Lucko ir Vladimiro kunigaikštijomis.		c-002
t-003 Vytauto laikais Krokuvos ir vokiečių pirkliai sausuma lankydavo Volynijos ir Podolijos miestus.		c-003
t-004 Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­ maičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž.		c-004
t-005 Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: 1384 m. pavasarį Jogaila siūlė Vytautui grąžinti tėviškę ir pridėti Volyniją su Lucku.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Nors ant savo pus­ brolio jisai geros širdies ir neturėjo, ir pats už jo draugiškumą buvo jam labai nedėkingai atsimokėjęs, bet akivaizdoj naujų konjunktūrų Jogailai nebeliko kitos išeities, kaip tiesti Vytautui taikos ranką. Todėl dar 1384 metų pavasarį jis pradėjo siunti­ nėti Vytautui pasiuntinius, kad šis grįžtų į Lietuvą, žadėdamas jam sugrąžinti jo tėviškę ir siūlydamas dar pridėti Volyniją su Lucku. Kaip Vytautas žiūrėjo į tuos pasiūlymus, sunku ką nors tikro pasakyti.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Jogaila atidavė Vytautui Volyniją su Lucko ir Vladimiro kunigaikštijomis.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Po šito įvykio Vytautas negalėjo nesusimąstyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo. Jogaila, norėdamas iš sa­ vo pusės tą blogą įspūdį šiek tiek sušvelninti, atidavė Vytautui Volyniją su Lucko ir Vladimiro kunigaikštijomis. Bet pačią Lucko pilį pasiliko sau ir pavedė ją valdyti kažkokiam lenkui, be to, Vytautui nebuvo išduotas joks, net privatiškas, dokumen­ tas, kas turėjo reikšti, kad jis tuo atžvilgiu turėjo visai priklau­ syti nuo Jogailos malonės ar nemalonės; tai taip pat reiškė, kad jis nepasitiki savo jaunystės draugu.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Vytauto laikais Krokuvos ir vokiečių pirkliai sausuma lankydavo Volynijos ir Podolijos miestus.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Kroku­ vos pirkliams Vytautas (1403) užtikrino visoje savo valstybėje apsaugą, leisdamas jiems laisvų laisviausiai prekiauti Lietuvo­ je ir Rusijoje. Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Vene­ cijos pirkliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­ maičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že­ maičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės. Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais (Wildnis), pro kuriuos į Prūsiją ėjo tik du keliai^2 ), o Lietuvai priklausančios rusų žemės — retai gyvenamos; taigi ir Vytauto dvarų juose buvo mažiau.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podoli­ jos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Vene­ cijos pirkliai.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai