Volynija

PDF 52

Po šito įvykio Vytautas negalėjo nesusimąstyti ir nepareikšti savo nepasitenkinimo. Jogaila, norėdamas iš savo pusės tą blogą įspūdį šiek tiek sušvelninti, atidavė Vytautui Volyniją su Lucko ir Vladimiro kunigaikštijomis. Bet pačią Lucko pilį pasiliko sau ir pavedė ją valdyti kažkokiam lenkui, be to, Vytautui nebuvo išduotas joks, net privatiškas, dokumentas, kas turėjo reikšti, kad jis tuo atžvilgiu turėjo visai priklausyti nuo Jogailos malonės ar nemalonės; tai taip pat reiškė, kad jis nepasitiki savo jaunystės draugu.

PDF 269

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podolijos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Venecijos pirkliai.

PDF 257

kunigaikščiui priklausančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų gausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Žemaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau apgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat arčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.

PDF 48

Nors ant savo pusbrolio jisai geros širdies ir neturėjo, ir pats už jo draugiškumą buvo jam labai nedėkingai atsimokėjęs, bet akivaizdoj naujų konjunktūrų Jogailai nebeliko kitos išeities, kaip tiesti Vytautui taikos ranką. Todėl dar 1384 metų pavasarį jis pradėjo siuntinėti Vytautui pasiuntinius, kad šis grįžtų į Lietuvą, žadėdamas jam sugrąžinti jo tėviškę ir siūlydamas dar pridėti Volyniją su Lucku. Kaip Vytautas žiūrėjo į tuos pasiūlymus, sunku ką nors tikro pasakyti.

PDF 269

Rusiškuose kraštuose Vytautas stengėsi atgaivinti prekybą, remdamas Kijevo miestą, kuris Dniepro upe turėjo susisiekimą su Juodosiomis jūromis, o sausuma — su Volynijos ir Podolijos miestais, kuriuos lankydavo Krokuvos ir vokiečių pirkliai. Į Kijevą atvykdavo totorių, armėnų, Maskvos, Genujos, Venecijos pirkliai.

PDF 530

Taip nudraudęs Gediminas kryžėjus sukos su visa galia ant gudų, kurie seniai jau ermavos ir lietuvių nebklausė. Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraštą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vildamos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rimtus pulkus totorių, traukė prieš lietuvius savo buveinės liuosuoti. Nujautęs tą, Gediminas palikinąs vietovę sukos ant ateinančių gudų, norėdamas kely susigrumti, vienok to Gediminas nebsuskubėjo bepadaryti, kaipogi gudai buvo jau pas pilį atėję, su kuriais Gediminas tuojau susirėmė mažne pačiuose Vladimiro pamūriuose.

PDF 659

Veltui nori šiandien tūli neprieteliai Lietuvos ir Žemaičių kaip įmaną jų garbę ir galybę tuose amžiuose mažinti, rodydami lietuvius visuomet niekais buvusius, nes veltui stirvelėjo, jei jų darbai patys tų laikų, iki šiai dienai užtverę, stigavoja jų galybę ir garbę, kaiipogi viešpatija Algirdo ir Kęstučio tęsės, kai sakiau, nuo Žemaičių jūros lig Juodajai, nuo Dono lig Dunojaus ir Bugo, kurį kraštą paskui dar lietuviai daugiaus nei per 400 metų valdė, ir tuo kartu tepradėjo ta viešpatija gaišti, kad lenkai ėmė pačiais lietuviais rėdyti. Antras davadąs lietuvių ir žemaičių galybės, jog visi tie kraštai, kuriais Algirdas rėdė, ik šiai dienai Lietuvos įstatymais tebsirėdo, tai yra: Severija, Krivičiai, arba Baltieji Gudai, Juodieji Gudai, Volynija, Padalija, Paletija. Trečiasis davadas Lietuvos galybės yra, jog visuose tuose kraštuose yra randami žemlionys, arba vyčiai, gyventojai, kaip jei Žemaičiuose ir Lietuvoj, pačiame Parusny dar ilgą laiką nuo vokyčių laikomi, kurie nė kokio mokesnio nemokėjo, nes, karei kėlusis, savo nauda turėjo į karę traukti, kad tuo tarpu vokyčiai, įsinuomoję į Payslį ir Padaugavį, daugiaus nei per 300 tuointimpos kariaudami su talka visos Europos, vos tarp Yslos ir Nemuno Žemaičių pašalį užėmė ir Padaugavy užsiturėjo.